Knygadvario objektas "BsTB 10 298-407 Daina L [Vanda buvo graži pana, lenkų karalaitė]" >> "Teksto 1998 metų redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10041&OId=7078

PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Vanda buvo graži pana, lenkų karalaitė,
Kuri niekad nenorėjo mylėt jaunikaitį. [2]

O kad jiji čion ant svieto gyvent netropijo,
Tiktai savo jaunas dienas tuščiai nutrotijo. [2]

Dėl to Dievo kožnas žmogus ant svieto sutvertas,
Kad jo širdis brangiai meilei nebūtų užverta1. [2]

Leista kožnai vienai dūšiai, kaip sau nor ji, būtie2 –
Kam kentėtie, kam dūsautie, kam čion liūdnai žūtie. [2]

Kad būt Dievas dėl Adomo nepridavęs Ievos,
Adoms Ievai būt atdavęs visas rojaus pievas. [2]

Kas puikybė rojaus yra, kad gyvenims liūdnas,
Kas dėl savęs netur draugo, to stonas akrūtnas. [2]

Rojaus daržas yr – ant svieto mergelių kvietkelės,
Čionais ir ant kožnos vietos gražios lelijėlės. [2]

Kas po svietą vaikščiodamas ar aidams per girią
Nenulaužė tos šakelės, tas gyvas, nemiręs. [2]

Norint yra tas priežodis: vai, nekušink – žiūrėk,
Tai ne kožnam vienam užkenks – jei nutvėrei, turėk! [2]

Kokia kančia sutvėrimui regint norėt gautie3,
Kokia gėda pradėt vestie, pradėjus negautie. [2]

Visi žvėrys, orų paukščiai tur porą dėl savęs,
Tu neturi viena draugo – pasigailėk manęs. [2]

Atein ruduo, lapai krinta, visos žolės džiūsta –
Pereis tavo jaunos dienos, – ar vis būsi rūsta? [2]

Dėl to myli tave svietas, kad tu mylėtumei,
Tu nemyli pati savęs, kad nog svieto stumi4. [2]

Širdį gerą Dievs tau davė ir veido skaistumą,
Tu prie savęs visus trauki per savo gražumą. [2]

Nesek ir tu Vandos būdą, nebūk tokia kieta,
Gyvensiva abu poroj, taisyk širdij vietą. [2]

O kaip gražu poroj būtie, sau draugą turėtie!
Mylėk mane, o aš tave – mokėsiv gyventie. [2]


Toje pat dainoje, 1875 m. užrašytoje, šita strofa skaitosi:
Dėl ko kožnas vienas žmogus ant svieto sutvertas,
Širdij ano brangios dienos negal būt užvertos.
2 „laimingai sau būtie“.
3 „tekėt norint gautie“.
4 „kad nog savęs stumi“.

PATEIKĖJAS: Marė Basanavičienė-Birštoniūtė Dainą Jonas Basanavičius užrašė arba iš savo motinos Marės Basanavičienės, arba iš Basanavičių namuose tarnavusių merginų.

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1871

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 298-300, Nr. 407
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 10. Ožkabalių dainos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Melodijas parengė Eligija Garšvienė. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 407
Ożkabalių dainos. Surinko J. Basanavičius. Shenandoah, Pa, 1902. T. 2.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal