NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10064&OId=7094
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks gaspadorius, jis turėjo tris sūnus. O kad jau jis apseno, tai liepė visiem trim ženytis. Na, ir jie visi apsiženijo namie ir visi namie gyveno. Viens labai gražiai sutiko su pačia, kad net tam tėvui buvo miela, o aniedu nesikentė su pačiom kaip šunes koki. Ir tas tėvas nežinojo, kas tai yra, tai jis vis, būdavo, Dievo prašo, kad jam apreikštų, kas tai yra.
Sykį reikėjo tam tėvui važuot in miestą. To, katras gražiai su pačia gyveno, nebuvo namie, šituodu negali važuot su tėvu per vaidus – važuoja viens tėvas. Atgal važuojant jau užpuolė vakaras, sutemė. Jau jis nedamato – naktis tamsi, jau jam labai vargas važuot. Bevažuojant pavijo tokį žmogų ainant baltai apsirengusį. Sako:
– Ar nepavėžytum?
– Sėsk, man bus ramiau važuot.
Kaip jis insisėdo, tuo jam prašvito akys: šviesu, jau jis mato, kur važuot. Parvažiavo jiedu namon, atėjo in stubą. Tas tėvas jau bijo kelt, vakarienės kad duotų. Pats insipylė ir vadina savo kelionės draugą, kad aitų valgyt. Sako:
– Neseniai valgiau, dėkui.
Ale tas tėvas jau pavakarieniavo – sako tas pakeliauningas:
– Aiva pas tavo vaikus pažiūrėt.
O jau buvo visi trys namie, visi miegojo. Atėjo pas tą, katras gražiai sutinka su pačia, – jiedu miega, o peliukė bėginėja iš vieno burnos in kito:
– Dabar matei, kas čia.
Atėjo pas kitą sūnų – tiedu miega o vidurij laikosi mašną ir tąso. Atėjo pas trečią – jiedu miega, o vidurij – šmotas ledo. Atėjo vėl in stubą – klausia tas tėvas:
– Kas tai yra? Ką tai ženklin, ką aš čia mačiau?
– Šitas, kur gražiai sutinka, toj pelė tai jų meilė no vieno pas kitą bėga. O šituo du, kur tur mašną rankose, tai už tai: kaip atjo jis pas ją, nakvojo, tai ji jam pavogė mašną su pinigais, tai ji iš to nesispaviedojo, ir teip susivinčiavojo, dabar už tai jie teip smaugiasi. O anie, kur vidurij ledas, tai jie kaip ženijosi, viens kito nekentė, tai dar jų tokia meilė atšalus.
– N’o kaip jie turėtų darytie, kad jie galėtų meilėj gyventie?
– Tegu aina tie visi iš naujo in spaviedį, išsispaviedoja tikrai ir iš naujo ima šliūbą, tai paskui jie teip gyvęs kaip ir šitie.
Tėvas pakloja tam keleiviui an suolo ir prašo, kad jau aitų pasilsėt, bet anas sako:
– Netoli namon, pareisu.
Ir prapuolė jam iš akių. O tai buvo aniuolas, atsiųstas, kad pasakytų, ką jie turi darytie, kad gražiai gyvętų. Tas tėvas inkalbėjo tiem dviem vaikam, kad iš naujo tai viską padarytų, o anie paklausę teip padarė ir paskui gražiai gyveno.
PATEIKĖJAS: Selvestras Krantaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 90-92, Nr. 24
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 24
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas