NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10112&OId=7144
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks pavargęs ūkinykas, jis turėjo vieną dukterį. Ale jis teip pavargęs, kad jis netur ką daryt. Sykį nuvėjo in girią ir šaukia, kad ateitų pas jį velnias. Tas ne tinginys – tuo pribuvo pas jį, klausia:
– Žmogau, ko tu nori no manęs, kad šauki?
Sako:
– Man bėda, aš noru nuo tavęs pinigų gautie.
– Galėsi gautie, ale turi tu man parašyt savo dūšią, kad po dvidešimts metų tu būsi mano.
Tas žmogus sako:
– Gerai, aš viską tau padarysu, kad tik tu man duosi pinigų.
Parašė tam velniui dūšią. Velnias jam davė pinigų ir tiek davė, kiek tik kada norėjo. Gyvena dailiai žmogus: pirko sau arklius, pirko kočą, važinėja kaip didžiausias ponas. Žmonės mislija, iš kur jis teip pralobo graitai, o jis sau per dvidešimts metų puikiai lėbavo. Kada jau jis apsirgo, atėjo velnias, pasakė jam, kada mirs, tai jis pasakė savo dukteriai:
– Kaip aš numirsu, tai už mane nė nesimelskit – kad nė neskambytų. Ir mane nelaidot an šventos vietos. Mane išvežt in plynę, in pelkę, ten, kur joks žmogus neužeina nė gyvulys. O katras mane apsiims nuvežt in pelkę, tai tam paskiriu tris tūkstančius rublių.
Ir tai ištaręs visas pajuodo kaip anglis, subūrė kojom ir atliko, ir pasidarė baisi pragarinė smarvė. Teip tuo ta duktė davė padaryt grabą, tuo jį inguldė, pakinkė arklius in vežimą. Atsirado viens iš kaimo drąsus vaikins – ir vežt jis jį. Bevažuojant pradėjo antvožas kilt. Tuo tas antvožas nusivertė ir jau negyvėlis atsisėdo. Tas vaikins iš baimės pametęs – bėgt. Patiko ateinant tokį žmogų.
– Kur tu bėgi?
Sako:
– Teip ir teip, jau man bėda.
Sako:
– Grįžk.
Atėjo abudu pas tą negyvėlį. Išėmė iš kišeniaus peilį, pjovė kryžiavai per kaktą, paguldė, užvožė, sako:
– Dabar gali važuot, jau daugiau nekels.
Tas žmogus nuvė, o jis taiso arklius važuot. Ale sykiu pakilo vėjas, pagriebė tą grabą, išnešė iš vežimo ir nunešė in tą jo prašytą plynę. Tas vaikins parvažiau, su tąj jo dukteria apsivedė ir dailiai, turtingai gyveno.
PATEIKĖJAS: Liuc. Jankauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 132-133, Nr. 53
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 53
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas