NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10120&OId=7152
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk gyveno vienas neturtingas žmogelis prie didelio ažero. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų ir iš to maitinosi.
Ale vieną sykį išvažiau an ežero žvejot. Iškilo baisus vėjas, pradėjo jo laivelį mėtyt in visus šfronus. Jau jis, jausdams prapultį, pradėjo šauktis in visus šventus, bet jokios pagelbos, mato, nėra: vėjas neapstoja. Pradėjo šauktie pagelbos prakeiktųjų. Kaip tik tai ištarė, teip pas jį pribuvo velnias ir sako:
– Jei nori, kad aš tave išgelbėčia iš tos prapulties, tai tu man turi pasirašyt. Mes, velniai, per dvidešimts metų tavęs klausysim, o po dvidešimts metų tu būsi mūs.
Tam žmogui nėra kas daryt, tur prapultie – jis teip pasirašė, o tas velnias jį išnešė an kranto.
Po tų parašų jam viskas sekasi, ką jis nori, tai tie velniai jam tarnauja. Ale jis apsimislio apė ateinantį gyvenimą – sako tiem velniam:
– Pastatykit geležinius namus tokius drūtus, kad jokia galybė jų sugriautie nė sudraskytie negalėtų.
Tie velniai tuo pabudavojo, nes velniam viskas tuo galima padarytie. Klausia žmogus:
– Ar jau pastatėt?
– Jau.
– Ar juos nieks negalėtų sugriautie?
– Nieks jau jų nesugriaus, tie stovės iki pabaigai svieto.
– Na, tai, – sako tas žmogus, – dabar suveikit visi in tuos namus, aš jum turu visiem didelį daiktą pasakytie.
Tie velniai rinkosi per kelias dienas, pakol susirinko. O viens toks šlubas buvo toli iškeliavęs, tas nežinojo to seimo, ir jis nepaspėjo. Klausia žmogus:
– Ar jau visi susirinkot?
Sako velniai kad jau.
– Na, tai aš pirma jus užrakysu šituos namuos, o paskui pasakysu.
Ėmė užrakino ir sako:
– Dabar aš važuosu pasivažinėtie.
Ir išvažiau in Rymą pakūtavot, o tie velniai iš tų negali išeitie. In tąsyk parsivilko tas kreivis ir paleido visus velnius. Tie velniai – vytie. Pasivijo, sako:
– Kur tu važuoji?
– Aš čia važuoju biskį pasivažinėtie.
– Grįžk, nes mes tave pasmaugsim.
– Da neturit valios, da nepasibaigė metai. Da iki pasibaigs metai, tai jūs man turite išmūryt mūrą iš vienų aguonų grūdų.
Tie velniai pradėjo darbą dirbtie, o tai buvo negreitas darbas. Pakol pastatė, jis nuvažiau in Rymą pas šventą tėvą, pradėjo pakūtavot, ir tie velniai jau negau jo dūšios.
PATEIKĖJAS: Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 143-145, Nr. 61
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 61
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas