NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10126&OId=7158
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Senovės laikuose buvo blogas mets viens, kits ir trečias, o kaip tokiuose metuose tai buvo daug liuosų žmonių. Atėjo viens žmogus pas gaspadorių, insiprašė per berną. Jis tuos tris metus labai gerai tarnavo, tai tas gaspadorius jį laikė. Ale užstojo jau geri metai. Sako tas bernas:
– Atiduok, gaspador, man algą, aš jau aisu toliau.
Tas gaspadorius sako:
– O kiek tau priguli? Kad nori, tai te tau du miežio grūdu ir aik sau.
Dabar ką jis darys?
– Še, – sako, – tuos grūdus, aš aisu pas kitą.
Susirišo in mazgutį ir aina sau. Nuvėjo gana toli pas kitą gaspadorių, apsinakvojo. Paklausė:
– Iš kur, koks, kur aini?
Sako:
– Buvau pas vieną tris metus, davė algos du miežio grūdu, ir ainu toliau.
Jis atsigulė, užmigo, o gaspadinė sako:
– Aš tik pažiūrėsiu, kas ten do grūdai.
Ji atsirišo tą mazgutį – grūdai išpuolė, o gaidžiai du vaikščiojo stuboj. Tie lapterė viens vieną grūdą, kits – kitą.
Dabar jis atsikėlęs jau aina, ale sako:
– O kur mano alga?
Toj gaspadinė sako:
– Gaidžiai prarijo.
– Na, tai mano gaidžiai.
Pajėmė tuos gaidžius ir aina toliau. Nuvėjo pas kitą, pasiprašė in nakvynę. Tas gaspadorius sako tuos gaidžius nuvestie in avininką ir tegul tupi. O ten jo buvo du avinai. Tie avinai tuos jo gaidžius ėmė naktij ir užmušė.
Jau jis pernakvojęs nor aitie – žiūri, kad jau jo gaidžiai negyvi. Sako:
– Kaip bus? Mano gaidžius avinai užmušė – tai mano avinai.
Sako gaspadorius:
– Tai veskis.
O tų avinų tai labai buvo gražios vilnos. Vedasi tas bernas tuos avinus. Ale šalia kelio vieno gaspadoriaus bulves dvi mergi kasė. Tos mergos pamatė, kad toki avinai su gražiom vilnom, – tos nubėgo pačiupinėt. Kaip tik prikišo pirštus prie vilnų, teip abi prilipo: viena – prie vieno avino, kita – prie kito. Vedasi avinus, ir tos mergos – paskui. Pamatė gaspadorius iš kluono – tas su spragilu, o gaspadinė duoną kepė, – tai toj su liže:
– Kur, – sako, – jūs, bjaurybės, ainat no bulvių?
Gaspadorius spragilu davė – prilipo, gaspadinė liže kirto – ir ta prilipo. Vedasi visus. Patiko keliu ainant du žydu. Viens vienai mergai, kits – kitai už papo – ir abu prilipo. Atsivedė an tilto. Du velniu iš po tilto tiem žydam už barzdų – ir tie prilipo. Vedasi visus. Atsivedė pas karaliaus miestą, prisirišo prie tvoros, o jis, pamatęs stovint pulką žmonių, nuvėjo pas juos pažiūrėt. Ten rado susirinkusių visokių žmonių, o karaliaus duktė pasodyta aukštai an sosto, o jei katras ją prajuokys, tai bus jos vyras. O kiek ten buvo susirinkusių, nieks ją neprajuokino. Jis, pajėmęs tuos savo avinus, vedasi per tą pulką žmonių. Toj pana pamatė, kad jis tokias baikas vedasi, – ėmė juoktis visu balsu. Ir tuojaus toj karaliaus duktė su tuom bernu apsipačiavo. O koks ten balius buvo! Gėriau, valgiau, per barzdą varvėjo, burnoj nieko neturėjau.
PATEIKĖJAS: Liuc. Jankauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 152-154, Nr. 67
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 67
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas