NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10158&OId=7189
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo dvylika brolių ir viena sesuo, ir turėjo jie visi atskyrium po kambarį. Ale tas vyriausias brolis sumislijo ženytis. Jis visur išvažinėjo po visą pasvietį ir nerado tokią gražią mergą kaip ta jų sesuo. O toj sesuo buvo labai graži: saulė buvo kaktoj, o mėnuo pakaušij. Sako tas brolis:
– Ženykimės mudu.
O toj sesuo sako:
– Kaip mudu galim ženytis, kad mudu broliai! – Sako: – Važuok tu, ieškok sau mergą ir ženykis.
Tas brolis išvažiau. Važinėjo po visą svietą, o nerado tokios kaip jo sesuo. Parvažiau namon ir sako seseriai:
– Neradau tokią kaip tu – turim mudu ženytis.
Ir tuo padavė užsakus. Jau susirengė veseilią ir jau važuos an šliūbo. Ką ji darys? Nuvėjo in klėtį, rengiasi ir verkdama teip šneka – sako:
– Skirkis, žeme, skirkitės, grindys aržuolinės, skirk ir mane, Dievulėli, jauną no brolelio.
Atėjo jau ją broliai šauktie, jau turi aitie važuot. Atėjo pas vežimą, sako:
– Da žiedą pamiršau klėtij.
Ji nuvėjo paimtie žiedą. Duris užsirakino, mauja žiedą ir vėl tep kalba:
– Skirkis, žeme, skirkitės, grindys aržuolinės, skirk ir mane, Dievulėli, jauną no brolelio.
Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuvėjo.
O tie broliai laukė laukė, nesulaukia ateinant. Atėjo pas klėtį – užrakytos durys. Atplėšė duris – jau klėtis tuščia, sesers nėra, ir jau po veseiliai.
O ji rado tokį taką, tuom taku ėjo ėjo, priėjo tokią stubelę. Inėjo in tą stubelę – rado kitą tokią paną tokio gražumo teip kaip ji. Sako:
– Mane ragana čia atnešė ir sau už dukterį. Ale tu čia ko atėjai? Parlėks ragana, tai tave sudraskys, o ne po ilgam ji parlėks.
Anoj pana aptepė ją rūgščia ir pavožė po duonkubiliu.
Ale parlėkė toj ragana, sako:
– Kas čia smirda žmogiena?
O toj pana sako:
– Kas čia smirdės... Gal turi kur už žando kokią žmogaus kulšį.
Sako ragana:
– Pažiūrėk, vaikeli, ar nerasi.
Toj pajėmė kačergą, pamaišė po snukį – ištraukia žmogaus kulšį.
– Dabar, – sako, – duok man pietų.
Padavė – paėdė.
– Dabar, – sako, – vaikeli, aš išjosu an septynių mėnesių.
Užsėdo an piestos ir išjojo. O toj pana pajėmė šepetį ir abrūsą, ir jodvi – bėgt no tos raganos. Ale toj ragana pajuto, kad jau jos bėga, – jau jai ne do kelionės: ji jais – vyt! Tos pamatė, kad jau ragana atsiveja, – toj pana metė šepetį, iš to šepečio pasidarė giria tokia tanki kaip tas šepetys. Atbėgo pas tą girią – negali ji perlįst! Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką. Nenor kirvį palikt, kad kas nepavogtų, – nunešė kirvį namon, atbėgus perbėgo per tą girią.
Anos mato, kad jau jais pavys, – toj pana metė abrusą. Iš to abrūso pasidarė neužmatomos jūrės! Atlėkus toj ragana an piestos mato, kad jau pereit negali, sako:
– Lak, piesta, vandenį, ir aš laku, lak, piesta, vandenį, ir aš laku.
Belakdama ir trūko.
O tos panos parėjo in tą klėtį, grindys – negali išeit. Ėmė rėkaut, šūkaut. Atėjo brolis, atlupo grindis, ir jos inėjo in klėtį. Ir sako ji savo broliui:
– Tu teip ilgai ieškojai sau mergos, o neradai, o aš tik išėjau – ir radau tau mergą.
Paskui tuo tas brolis su tąj pana apsiženijo, ir gražiai gyveno.
PATEIKĖJAS: Stasys Matulaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Gražiškių
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 186-188, Nr. 95
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 95
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas