NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10241&OId=7269
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius. Jis sykį sumislijo važuot in svečius pas kitą karalių. Ale reikėjo jam važuot už marių. Važuoja jis – patiko medinčių. O tas medinčius labai didis buvo. Nešasi an pečių muškietą. Mislija karalius: „Reik jį vadyt už dalinyką kelionės mano“. Sako:
– Sėsk pas mane, važuokim sykiu.
Tas sėdo, ir važuoja. Parvažiau toliau, žiūri – stovi malūnas, o an stubos stovi malūnykas, vieną šnirpšlį užsispaudęs, o per vieną šnirpšlį pučia an malūno – ir teip sukasi malūno sparnai, kad rodos, kaip velns neša juos. Pavadino karalius, sako:
– Malūnyke, aik šen, būsi draugu kelionės mano.
Tuo sėdo tas, ir važuoja jau tryse, Važuoja toliau, privažiavo girią, žiūri – žmogus apjuosęs virve girią ir jau rauja visus medžius iš šaknų. Sako karalius:
– Ką tu čia veiki?
Sako:
– Pirkau ant malkų girią, o iš kelmų da geresnės malkos, tai visą apjuosiau, ansyk išrausu ir kelmus. Medžius sukrausu in sieksnius, parduosu, atimsu užmokėtus pinigus, o iš kelmų pats sau malką turėsu.
Sako karalius:
– Ar nevažuosi sykiu su manim?
Sako:
– Galiu važuot.
Sėdo ir nuvažiau. Pavažiau toliau, patinka žmogų – aina keliu ir paskui save velka geležinę lazdą no šimto pūdų. Sako karalius:
– Kam tu velki tokią didelę lazdą?
Sako:
– Kad ne ta lazda, tai aš kasžin kur atsidurčia.
– Na, tai kad tu toks galijotas, tai sėsk pas mane, važuosim sykiu.
Sėdo ir tas, ir važuoja visi. Atvažiau pas mares, sėdo an laivo ir nuvažiau in tą karalystę pas tą karalių. Ėmė visi lakt ir lakt ir pabaigė gėrimus, o ten negalėjo jau daugiau gautie. Sako šits karalius:
– Aš in pusę adynos galėčia atsiųstie iš savo karalystės visokių gėrimų.
O anas karalius sako:
– Negalimas daiktas, in pusę adynos kad tu galėtum pargabent gėrimų!
– Na, tai kirskim iš tiek pinigų, kiek gali žmogus pakeltie.
– Gerai.
Padarė laižybas: kiek galės pakelt pinigų, jei jis pargabęs, tai ans turės tiek duot pinigų, o jei neparneš, tai jis tiek duos pinigų. Jis tuo pasakė tam, kur tą lazdą velka:
– Kad in pusę adynos tu nubėgtum ir parneštum iš mano karalystės visokių gėrimų.
Tas no tos lazdos kaip atitrūko, tai teip kaip kulka iš armotos kaip nuvė, teip nuvė. Pajėmė tų gėrimų ir vėl bėga. Perbėgo per girią, jis ėmęs tų gėrimų ir išgėrė, apsigėrė ir užmigo.
Jau baigiasi ta pusė adynos – da tų gėrimų jo nėra. Pasakė tam didžiajam medinčiui, sako:
– Tu pažiūrėk, ar da nematyt jo pareinant.
Tas pasistiebė ir pamatė, kad už marių pagirij miega. Tas, pajėmęs savo muškietą, kaip šovė, tai no tos girios visų medžių šakos nulūžo, tos kaip lūžo, tai pasidarė didelis treškėjimas. Ans iš to pabudo, atsiminė, kur jis ėsąs, ir tuo kaip spyrė – da ne visai pasibaigė pusė adynos, jau jis su gėrimais čia!
Dabar jie gerai pasilinksmino. Jau rengiasi tas karalius namon keliautie, ale sako:
– Atiduok laižybas.
Dabar tas karalius pripylė in maišą aukso tiek, kiek galėtų viens žmogus paneštie. Tas karalius padavė tam tą maišą, kur girią juosė, tas pajėmė, sako:
– Vai, ką aš čia nešu!
Ir teip, kada tas karalius surinko jau visus pinigus, pripylė pilną maišą, tas pajėmęs viena ranka užsimetė an pečių ir nunešė an laivo, – o tie karaliai ir susipyko už tuos pinigus. Sėdo visi an laivo ir išvažiau.
Pagailo anam karaliui tų pinigų – jau jį visai ubagu paliko. Jis parengė laivą, pajėmė penkis šimtus vyrų ir veja aną karalių atimt pinigus. Pamatė tas karalius, kad atsiveja, sako in savo draugus:
– Jau dabar mum bus bloga.
O tas malūnykas sako:
– Nebijok, bus gerai.
Jis, užsijėmęs vieną šnirpšlį, kaip pūsterė, tai anuos teip kaip iš muškietos nupūtė atgal! Ale žiūri – ir vėl atsiveja. Tai jis kaip pūsterėjo per abi šnirpšli, tai anuos teip kaip perkūns numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo – nežinia, gal kur marėse prilakė! Jie laimingai perplaukė per mares, parvažiau namon. Ir tuos galijotus laikė pas save, kol tas karalius buvo gyvas.
PATEIKĖJAS: Stasys Matulaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Gražiškiai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 304-306, Nr. 151
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 151
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas