Knygadvario objektas "BsTB 4 429-193 Pasaka AT 1381 – Apė vieną ūkinyką ir jo pačią " >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10296&OId=7323

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks gaspadorius. Sykį jis kluono šalinėj rado skarbą – didelį katilą auksinių pinigų. Ale jis atsivedė savo pačią, parodė tuos pinigus, sako:
– Tik, dūšule, niekam, o niekam nesakyk.
O kitąsyk, būdavo, atima valdžia tokius rastus pinigus.
Jisai turėjo muškietą. Jis nuvėjęs nušovė zuikį. Ir rado bučiuj lydeką. Jis tą zuikį inkišo in tą bučių, o lydeką atnešė ir pametė an pieskų. Paskui pasišaukė pačią, sako:
– Aik šen, dūšele, ką parodysu.
Parodė jis jai – ant pieskų voliojasi lydeka:
– Tai, – sako, – Dievo galybė, kad visos lydekos vandenyse, o ji an pieskų! Ale tai da tik žertai: aiva, da ką parodysu.
Atėjo pas upelį, ištraukė bučiuką, bučiukij – zuikis.
– Na, šičia dabar, jau tik kokia naujiena – kaip gyva negirdėjau nė nemačiau.
O tas jos vyras sako:
– Ką matei, ale tik niekam nesakyk, kad ir kasžin kas tavęs klaustų.
Tas gaspadorius tą katilą išėmė, pakasė kitam daikte.
Ne po ilgam jiedu susipyko. „Na, palauk tu, šunsnuki, aš tau padarysu!“ Tuo toj jo pati nubėjo pas vaitą ir apskundė, kad sako:
– Mano vyras rado skarbą, didelį katilą aukso.
– Na, ar teisybė?
– Tai kurgi, ponuli, – teisybė. Tik jis mane mušė, tai aš už tai pasakiau.
Tuo tas vaitas pajėmė vyrų ir – ieškot, krėst. Paklausė tos bobos:
– Katram daikte buvo?
Boba parodė kad šičia. Išvertė, iškasė visą kluoną, ir – nėra. Klausia to gaspadoriaus:
– Na, ar tu radai?
– Kas čia ras...
O toj pati sako:
– N’o kaip ne, ką tu meluoji! Ana tą dieną da radom lydeką an pieskų voliojanties.
Vaitas išgirdo tokią jos kalbą, sako:
– Kas tau, ar tu kvaila?
O tas vyras sako:
– Jau ji seniai paikioja.
– Aš paikioju?! Ogi tą pačią dieną radom zuikį bučiuj.
Vaitas pamatė, kad ji paika, už tai pašaukė ją in dvarą, davė porą šešiolikų, sako:
– Daugiau tu mus nesuvadžiosi – tau ponas vaitas tai nėra šunim.

PATEIKĖJAS: Liuc. Jankauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 429-431, Nr. 193
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 193
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal