Knygadvario objektas "BsTB 4 449-207 Pasaka AT 968 – Apė vieną poną ir girios sargą " >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10342&OId=7366

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk važiavo viens ponas su dukteria iš Kauno in Suvalkus. Toj duktė turėjo užsisiuvus vystėj dešimtį tūkstančių rublių. Atvažiau in Šipliškius, o tas jo vežimas nuvažiau ne an Suvalkų. Tas ponas klausinėja, ar nenuvežtų kas jį in Suvalkus, sako:
– Turu dešimtį tūkstančių rublių, norėčia, kad greičiau nepavažuot.
Išgirdo girios sargas apė tokius pinigus, sako:
– Pon, aš turu arklį, tai aš galiu nuvežt.
– Gerai, – sako pons, – tai galim važuot.
Tuo tas sargas pakinkė, ir važuoja. Pavažiau porą verstų plentu, ir suka jau keliu in girią. Sako pons:
– Kur tu suki in girią?
Sako:
– Čia aš žinau, šituom keliu man bus mylia arčiau.
Pavažiau galą – davė muškietos kulbe tam ponui in galvą ir užmušė, o toj panaitė iššokus iš vežimo – bėgt. Ir pataikė atbėgt pas to sargo stubelę. Ji atbėgus rėkia, kad tėvą užmušė. Pati to sargo klausia:
– Kas užmušė?
Sako:
– Sargas pavėžino ir užmušė.
Toj sargienė sako:
– Nerėk, aik šen in kamaraitę, aš tave uždarysu, kad ir tave neužmuštų.
Tą merginą uždarė, o tas girios sargas parvažuoja ir parsiveža tą negyvą poną. Sako toj pati:
– Tai užmušei?
Sako:
– Užmušiau neprietelių, ale, – sako, – radau pas jį tik penkias kapeikas. – Sako: – Turbūt toj panaitė nusinešė tuos pinigus.
Sako:
– Tylėk, toj panaitė čia pas mane, jau ji niekur nepabėgs.
O toj panaitė viską girdi. O toj kamaraitėj buvo ne per didelis langelis. Lenda ji per tą langelį su drapanom – neišlenda, tai ji nusirengė nuoga ir išlindo. O tas sargas tuo tą kūną – in pečių, apkrovė malkom ir degyt. O toj mergina – bėgtie ir rėktie, kad sargas tėvą užmušė! Neilg trukus patiko du žandaru. Klausia:
– Ko tu rėki?
Sako:
– Sargas tėvą užmušė!
Sako žandarai:
– Vesk tu mus, parodyk, kur tas sargas.
Toj pana sėdo pas žandarus, ir atvažiau pas tą sargą – štai randa deginant kūną to pono. Teip tie žandarai tuo pajėmė tą sargą ir jo pačią ir visus vaikus.

PATEIKĖJAS: Mačijauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 449-450, Nr. 207
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 207
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal