NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10348&OId=7370
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bernas pas gaspadorių, susipyko su tuom gaspadorium, pametė ir nuvė in girią mušt žmonių. O jis labai buvo drūtas. Jam gerai sekėsi žmogžudystė, kad jau jis labai dailiai prasigyveno.
Ale vieną sykį keliavo per tą girią viens ūkinykas, tepgi labai stiprus. Pastojo kelią tas žmogžudis:
– Atiduok pinigus.
Sako tas ūkinykas:
– O kur tu gyveni? Tai aiva tenai, tai aš tau atiduosu.
– Na, tai aiva! Ana aš ten ugnį kūrinu.
O tai buvo naktij. Atėjo pas tą ugnį, sako tas žmogžudis:
– Nu, skaityk, kiek turi, ba aš tave čia užmušu.
O tas ūkinykas sako:
– Aik šen persiimt: jei mane inveiksi, tai aš tau atiduosu pinigus.
Kaip jiedu susijėmė, tas ūkinykas jį sulaužė ir visai sutrynė, kad jau jam nereikėjo jo mušt, ale da jį gyvą paliko. „Ale, – sako, – da jis rasi pasitaisys – reiktų jį paženklyt“. O ten kaip ugnis kūrinosi, – jis turėjo apsijuosęs diržą su dideliu pendentu, – jis tą pendentą insikaitino, insvilino an krūtinės ir paliko jį tenai, o pats nukeliavo savo keliais, pajėmęs to žmogžudžio kucių. Tą kucių parsinešė namo, tai kaip, būdavo, reikia, tai jie su tuom kucium trina taboką.
In kiek metų ateina tas pats žmogžudis išsilaižęs ubagaudamas pas tą ūkinyką. Apsinakvojo. Ale tas ubagas sako:
– Ar neturit kuo, aš biskį tabokos sumalčia?
Sako:
– Ana čia yra toks kucius, mes malam, tai ir tu gali susimalt.
Tas ubagas mala ir vis žiūri in to kuciaus galvą. Ale tas gaspadorius žiūri in tą ubagą, malantį taboką, – kad jam lyg ir tas pats, su katruo jis ėmėsi girioj. Sako:
– Tėvai, ar ne su tavim aš ėmiausi girioj?
– Su manim, va da mano ir šits kucius.
Atsisegiojęs parodė, kur ir tas ženklas ant krūtinės. Jis vėl mala taboką ir vis žiūri in tą kuciaus galvą. O kad jau pabaigė, žinoma, nog jo atėmė čerpę ir tą kucių.
Anryt padėkavojo tas senis tam ūkinykui, ką jį pašaukė an pakūtos, ir išėjo. Ale tas ūkinykas sako:
– Ko tas ubagas teip žiūrėjo in tą kuciaus galvą? Reik pažiūrėt, – sako, – kas tam kuciuj yra.
O kad perskėlė, rado pilną pinigų.
PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 452-453, Nr. 210
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 210
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas