NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10366&OId=7391
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo labai bjaurų šunį. Jis sykį, važuodams in kelionę, paliko tą šunį stuboj uždaręs. Tas gaspadorius kaip tik išvažiau, tas šuo pajuto, kad jau gaspadorius išvažiau, tas šuo išmušė langą ir pavijo savo gaspadorių. Nuvažiau in tą miestą, jau ten savo reikalus apsirūpinęs grįžo atgal. Reikėjo važuot per didelę girią, o toj girioj jį visiškai sutemė, ir jis paklydo. Jau jam nėr kur važuot, tur girioj nakvot, laukt šviesos. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs, ir tas šuo prie jo.
Ale ateina pas tą žmogų iš girios žmogžudis. Kaip tas žmogus sėdi, ir tas šuo sėdi, kaip tas žmogus stoja, ir tas stoja. Tas gaspadorius buvo drūtas, o ans da drūtesnis. Anas turi tokį kucių. Ale susyk tas žmogžudis tą žmogų ir griebė. Tas žmogus laikosi, ale nieko nebūtų padaręs, kad ne tas šuo. Tas šuo tuo tą žmogžudį – už kojų, ėmė kojas ėst, ir parmetė tas gaspadorius, o kaip jau partraukė, ėmė mušt su jo paties kucium ir visai užmušė, o paskui indegino skiltuvą ir insvilino tam žmogžudžiui in pilvą ir paliko, pajėmė tą kucių, parsinešė namon.
O tas žmogžudis atgijo, pasveiko, tik jam pritraukė kojas, kur tas šuo suvėdė, ir da jis galėjo ubagaut. Po kiek metų atėjo tas ubagas pas tą gaspadorių, o nežinodams, ką tai tas pats, pas jį apsinakvojo. Vakare sako tas ubagas:
– Ar nėr kokios šukutės biskį tabokos sutrintie?
Sako:
– Yra visi tie daiktai, kur mes trinam.
Atnešė čerpę ir jo paties kucių. Tas ubagas teip gražiai žiūri ir žiūri in tą kuciaus galvą, taboką trindams. An rytojaus tam ubagui prieš pečių šildanties, pamatė tas gaspadorius an pilvo insvilyta skiltuvą. Tas gaspadorius nieko nesakė jam, ir tas ubagas išė. Ale dabar mislija tas gaspadorius: „Ko tas ubagas teip dūsavo žiūrėdams in tą savo kuciaus galvą?“ An to kuciaus buvo padaryta teip kaip bezmėno galva, o vidurij tuščias. Tą galvą gaspadorius permušęs rado pilną raudonųjų pinigų. O jau ta galva kiek metų gulėjo an aukšto – kad būtų žinoję, tai būtų bile kas išėmę.
PATEIKĖJAS: Morta Aidukaitienė
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 467-468, Nr. 217
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 217
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas