NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10406&OId=7431
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną kartą kiškis ėjo girdytus ir sutiko genį. Genys jo klausia:
– Kodėl tu, kūmai, toks nuliūdęs? Kur aini?
– Kur aš nebūsiu nuliūdęs, – sako kiškis. – Manęs niekas nesibijo, aš turiu visų bijotis... Ainu ir pasigirdysiu.
– Nebūk kvailas, – sako genys. – Jei teip nori, kad tavęs bijotųs, nuveik krūman ir, kaip pamatysi atvarant pievon aveles, šok iš krūmo – avelės ir išsigąs tavęs.
Kiškis paklausė genio. Nuvėjo ir atsitūpė krūman. Pamatęs aveles, kai šoko iš krūmo – išsigando avelės ir nubėgo tolyn. Apsidžiaugė kiškelis ir pradėjo juokties. Juokės juokės – net jam lūpelės perplyšo.
FIKSUOTOJAS: Didžiulytė
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Andrioniškis, k., Andrioniškio sen., Anykščių r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Andrioniškio kaimas, Ukmergės pavietas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 233, Nr. 106
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 106
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrys.