NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10583&OId=7608
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį atsivedė meškininkas mešką pas karčemą. Pririšęs mešką, pats nuvėjo in karčemą. Kaip užjuto kaimo šunes tą mešką, ėmė lotie. Meška šunų nekenčia, o tuščiom lapom šunų apsigint negali, tai ji, atitrūkus nuo lenciūgo, nubėgo an kapinių, išsirovė no kapų nedidelį kryžiuką, – o ten kapinės netoli buvo, – atsinešė tą kryžiuką šunis mušt. In tą sykį buvo atvažiavęs žmogus su vežimu žagarų. Toj meška, negalėdama šunų apsigintie, užšoko su tuom kryžiuku an vežimo žagarų ir sėdi su kryžium an pečių. Suvuodė arkliai mešką ir, pamatę, kad sėdi an vežimo, tie valiai ait su vežimu. Patiko an kelio žydą su puodais, užkabino, vežimą sulaužė, puodus sudaužė, o žydas jau iš baimės nematė, nė kas važiuoja.
Ogi išeina paskui tas žmogus iš karčemos, žiūri, kad jau arklių nėra. Tas žmogus vytis paskui arklius. Patiko tą patį žydą. Klausia:
– Ar nematei, žyduli, arklių bėgant?
– Arklių bėgant nemačiau, čia tik kunigas nuvažiau pas ligonį su kailiniais apsivilkęs, su kryžium an pečių. Rasit labai ligonis blogas, kad teip greit nulėkė. Kaip užkabino mano vežimėlį, sulaužė vežimėlį ir puodus sudaužė.
PATEIKĖJAS: V. Ožebergelis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1894
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 357, Nr. 156
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 156
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas