NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10642&OId=7668
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas kunigaikštis užsimislijo ženytis su karaliaus vieno dukteria. Ale kad jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi, sako:
– Kaip aš būsiu tokios iškilmės kaip tu, o tu – kaip aš, tada aš už tavęs tekėsu.
Šits, gavęs tokią akibrušką, sako:
– Na, palauk, o tu man turėsi tektie.
Ką jis išsimislijo? Jis pasijėmė daug pinigų, nuvažiavo vėl in tą karalystę, insitaisė kromą, nusipirko labai navatnų ceikių, kad tokių ceikių toj karalystėj nebuvo, davė padaryt tokį no aukso ožį, kad tą ožį kaip nustato, tai jis visaip žaisdavo. Sykiais taip užžaisdavo, tai klausytojai turėdavo dainuot, kitą kad užžaisdavo, tai užeidavo didelė meilė. Ale apjuto jenarolų dukters tą kromą, prisipirko tų navatnų ceikių, pasisiūdė. Ale pamatė ta karaliaus duktė, kad jenarolų dukters turi tokias gražias drapanas, o ji, karaliūniūtė, da netur, klausė:
– Kur jūs pirkot?
Sako:
– Yra ten toks naujas kromas, ten pirkom.
Aina ir ji pažiūrėt. Nuvėjus prisipirko visokių ceikių. Ale kad jis užžaidė su tuom ožiu, šiai labai patiko. Sako:
– Ar negalėtum man tą ožį parduot?
Sako:
– Galiu.
Nusipirko. Ale sako:
– Kaip pages, tai turi pas mane atsiust, tai aš pataisysu.
Nugabeno tą ožį in karaliaus dvarą, o in tą ožį buvo jis pats insilindęs. Ale kaip ėmė žaist, tai toj pana šokt. Kaip užžaidžia kitą, tai kaip užeina meilė, tai negal trivot. Kaip užžaidžia kitą, tai ta pana vėl šokt! Ta pana pailso bešokdama ir užmigo. Tas ėmęs ją ir prigau. Kada jau jis ją prigavo, tai insilindo vėl in ožį ir jis ten padarė, kad jau nežaidžia. Ta mato, kad jau pagedo, liepė vežt vėl pas tą patį, no katro pirko. Nuvežę paliko. Tas sau išlindo. O kad jau pamatė ta pana, kad jau ji ne viena, tėvas ją baudžia, ji ginas, nežino su kuom. Apsūdijo sušaudyt ją, o jeigu tame laike kas jai užmes skepetaitę baltą, tai tas ją galės gaut už moterį ir liuosa bus nog smerties. Kaip išvedė ant sušaudymo, tai tas pribėgęs užmetė jai skepetaitę, ir buvo liuosa nog smerties. Potam jis su jąj apsiženijo. Ale kaip jis su jąj apsiženijo, tai jis ją labai vargino už tai, ką ji pirma iškoliojo. O kad toks kunigaikštis pinigų turi, intaisė jis jai karčemaitę, o jai davė šinkuot. Sako:
– Šinkuok, kad turėtume nors ant duonos.
Ėmęs pasamdė vaikinų, kad nuvėję išdaužytų viską. Tie nuvėję viską jai išdaužė. Jis parėjęs jai sako:
– Tai matai, nemoki su žmonėms apsiait, tai tau viską išdaužė.
Varė jis ją, kad aitų pas žydus drapanų skalbtie, ir teip visokiais būdais jis ją baudė, o paskui sako:
– Važiuosim mudu jau in kitą karalystę, nes matyt, kad tau čia nesiseka.
Išvažiau. Parvažiavo jis pas savo tėvus, sako:
– Tu čia kuknioj pastovėk, o aš aisu čia pažiūrėt.
Teip jis ją pavarginęs davė aprengt gražias drapanas, ir prijėmė tėvai kaip marčią pas save, kur ir šiandien gyvena.
PATEIKĖJAS: Liudvikas Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1894
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai, Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 201-202, Nr. 93
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 93
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas