Knygadvario objektas "BsTB 2 345-172 Pasaka AT 951B – Pasaka, iš katras matam, kad kartais ir vagis, aidamas vagtų, padara gerai" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10658&OId=7684

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienam miestelyj gyvena sau taks žmagelis. Anas kalai buva neženatas, labai buva teisingas, bet kaip tik apsiženija, pravisa jam vaikų, ir, niekaip nebegalėdamas anys išmitint, jėme vagt.
Tam miestelyj gyvena labai bagatas panas. Sumislija šitas žmagelis šitų panų apvagte ir vakara laiki inlinda ja rūmuos. Pana nebuva name. Girdi žmagus, kaip luokarius su kukarium kalba terpu savįs:
– Kaip tik mūsų panas atvažiuos, mes jam pritaisysme arbatų su nuodais ir paduosma gert. Anas nusinuodys, e mum liks ja pinigai!
Žmagus, katras ketina panų apvagte, pamate, kad jau un pana galvas suskalbėja, pasiryža perspėt panų. Bet kas gi sakyt panui? Juog kai pasakysi panui, kad buvai nuvejįs vagtų ir tadu užgirdai, tai ir tau nelabai bus gerai... Bet žmagus, iš mažumes buvįs geras, nusprinde pasakyt panui teisybį. E paskui kas bus, tai bus! Sutika panų parvažiuojunt namã ir apsake, kų un ja luokarius su kukarium kalbėja. Panas klause:
– E kaipgi tu juos užgirdai?
– Egi iš biednystes sumislijau panų apvagt. Inlindau palaciun vakara laiki ir paskavajau. Paskui ir užgirdau luokariaus su kukarium sunkalbų.
Panas pasake jam, kad daugiau jam neberaiks vagt, nes ažu takių žinių davanajųs jam vienų dvarų, ir parvažiava namã. Kaip tik panui arbatų stalan ataneše, anas jas negėre, ale pašaukė luokarių su kukarium ir liepė abiem par pusį išgert. Išbala abu tarnai kaip drabe ir, matydami, kad jau jų sunkalba atadingta, puola panui keliuos, prašydami davanajima. Bet panas varu priverte, kad išgertų. Kaip tik paragava, tuoj abudu puola un žemį negyvi. Panas sava žadį išpilde, nes dave tam žmageliui vienų iš sava daugalia dvarų, katram šis ir gyvena sau taliau laimingai.

FIKSUOTOJAS: Braukilas

FIKSAVIMO METAI: 1904

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė „P. Braukilas“.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 345-346, Nr. 172
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 172
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: pasakojimas. Baudžiavos? Moralinis?

Atgal