NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10659&OId=7685 PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Eja keliu vienas mandraučiukas ir atrada didelius pinigus. Atsistajįs ir saka visiem praainuntiem:
– Pinigai – tai smertis!
Važiava pra šalį kažin kaks panas su luokarium ir kurmanu. Privažiavus lig tai vietai, pamate, kad stavi žmagus par pinigus ir šaukia: „Pinigai – smertis!“ Panas tare:
– Kad tau smertis, tai tu nejimk. Aš gi juos suvartasiu!
Tų pasakįs paliepe luokariui su kurmanu išsėst ir sujėmus pinigai supilt vežiman. Šitie teip ir padare. Paskui luokarius su kurmanu susėda priekin ir važiuodami suskalbėja panų ažmušt. Ir kaip tik invažiava krūmeliõs, iššaka abu iš vežima ir, ažmušį panų, pakišę jį pa samanam. Dabar susėda vėl abu vežiman ir važiuoja. Privažiava un miestų ir bija važiuot miestan, nes žmanes, pamatį juos vienus be pana važiuojunt, klaus: „Kur jūsų panas?“ Sutare palaukt prietemas ir, išsukį iš kelia, nustaja takiaj pievelėj. Raikia dabar ait miestelin nupirkt valgyt. Nuveja kurmanas valgyt pirkt ir, nupirkįs ragaišia, indėja vidun nuodų, teip sau mislydamas: „Kaip tik luokarių ažpenėsiu, tuoj anas numirs, ir liks pinigai man vienam“. Luokarius, pamatįs, kad jau kurmanas ataina, pasijeme strielbų ir, ažsiglaudįs ažu akmenia, lauke. Kaip tik preja kurmanas artyn, tuoj luokarius trinkt ir nušava jį. Paskui, pajėmįs tų ragaišį, pavalge ir tuoj krita un žemį negyvas.
Ir išsipildė mandraučiuka žadžiai, kad pinigai – smertis. FIKSUOTOJAS: Dominykas Sirvydis FIKSAVIMO METAI: 1904 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų parapija SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 346-347, Nr. 173 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 173 Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904. ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: moralinė. Atgal |