NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10701&OId=7726
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buva pamiškėj grytele ir tį gyvena ažkyte. Pristiga ėdesia ir sumislija aite šienautų. Išeidama pasake vaikam, kad nieka nelaistų vidun.
Vakara pareja ažkyte šienavus, paklebena duris ir saka vaikam planu balseliu:
– Atadaru, vaikeliai, duryteles duryteles,
Atanešiau ažu ragelių žalia šiena, žalia šiena,
E speneliuos balta piena, balta piena.
Atadare vaikai dureles ir inlaide ažkytį.
Insiklause vilkas, kaip ažkyte šaukia vaikus. Kaip tik kitųdien ažkyte išeja šienautų, tuoj vilkas atmaskatava un ažkytes vaikus, paklebena duris ir saka staru balsu:
– Atadaru, vaikai, duris,
Atanešiau ažu ragų žalia šiena,
E speniuos balta piena, balta piena.
Vaikai ažkytes klause klause ir saka:
– Čia ne mamas balsas – labai staras.
Ir nelaide vilka vidun. Nėr kas vilkui dara. Nubėga un kalvį ir praša, kad jam ležiuvį praplanintų. Suderėja ažu praplaninimų pupų sietų ir žirnių sietų. Liepe kalvis padėt ležiuvį un priekala. Kad uždraže keletų kartų su kūju, tuoj vilkui ležiuvis ištiža. Raikia ažmakėt kalviui ažu darbų. Pervirta vilkas kelius kartus kūlia ir saka kalviui:
– Pirst liuokt – te tau pupų sietas! Pirst liuokt – te tau žirnių sietas!
Tų pasakįs nubėga un ažkytes grytelį ir, paklebenįs un duris, jėme šaukt laibu kaip ažkytes balsu:
– Atadarykit, vaikeliai, duryteles duryteles,
Atanešiau ažu ragelių žalia šiena, žalia šiena,
E speneliuos balta piena, balta piena.
Ažkytes vaikai, girdėdami, kad šaukia laibu balsu, mislija, kad mačia, ir atadare duris. Vilkas inšakįs kapt kapt ažkytes vaikus, pagriebįs išsineše miškan ir sudraske.
Atajus ažkyte, kaip neberada vaikelių, suprata, kad tai vilka darbas. Apsiverke ir atsigule. Ryta atsikėlus ažkyte ažsikūre pečių ir kepa blynus. Ažuode vilkas blynų kvapų, atbėga un ažkytį ir praša:
– Ažkyte ažkyte, duok man blynelių paragaut.
Ažkyte atsake:
– Palauk, duosiu.
Pakaitina čepelnykų, išsineše ir saka vilkui:
– Iškišk pra tvarų ležiuvį, tai duosiu blynų!
Išsižiaja vilkas ir iškiše ležiuvį. Kaip grūda ažkyte karštų čepelnykų vilkui gerklėn ir išdegina gamurį.
Kitųdien, kepunt ažkytei blynus, ažuode vilkas ir vėl praša atbėgįs blynų. Ažkyte saka:
– Palauk, duosiu.
Ažkyte vėl inkaitina da didesnį gelažį. Kaip tik vilkas iškiše galvų ir išsižiaja, ažkyte grūda jam gerklėn gelažį, jėme gelažis ir ažkliuva ažu duntų. Vilkas nari nubėgt, ažkyte ja nebepalaidžia, sakydama:
– Iššik, bestija, mana vaikelius!
Vilkas iš baimes sustriede ir išmete ažkas vaikus. Tadu ažkyte susišauke sava vaikelius grytelen, e vilkų palaide. Vilkas nubėgdamas sustauge kelius kartus ir daugiau un ažkytį nebesilunke.
FIKSUOTOJAS: Liudas Vaineikis-Svirplys
FIKSAVIMO METAI: 1904
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė „Svirplys“.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 414-416, Nr. 203
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 203
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrių pasakos.