NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10703&OId=7728
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Bebūdamas unt švinčių – švintų Velykų – par sava tėvelius, girdėjau daugumų visakių kalbų, a iš šitų visų man labiaus intsidėja demėn apsakymas viena berniuka, kurį ir nariu čia aprašyti. Berniukas tas pasakaja teip.
Žinama, bra, kai da panai senybej tebeturėja mužikus, a teipagi ir mana teveliai su vyresniaisiais braliais eidava darbuos, a mani, kaip mažesnį, palikdava name, ir kai kadu liepdava eiti ganytų galvijų. Vienų kartų ganant atradau dziegarėlį, ale aš da tuo čėsu nieka nežinajau, kas tai da daiktas dziegarėlis. Žinama, bra, iš tala ažmatįs takių gražių titį, tuoj pajemiau nuo žemes ir vartydamas gražavaus. Ale bevartunt man užgirdau sakunt:
– Teks teks teks!..
Misliju sau: nejaugi, braliuk tu mana, takia mažute tite mani nulups? Ir pa teisybei pats savim nesvierydamas da razų pridėjau, bra, unt ausį ir klausau – e nu vis tų pat tebešnaka. Palauk, bra, misliju sau, jau kad tu mani žadi nuvanat, tai aš tau pirma. Jėmįs, bra, braliuk tu mana, kad daviau unt akmenį – tuoj visas sutrupėja šmateliuos. Jėmįs da vėl paklausiau, ar nešneka, ale jau nieka nebekalbėja. Paskui vėl surinkau kur gražesnes tites ir raliuoju sau, vaikščiadamas pa kalnų.
Še, bra, man beraliuojant, pamačiau, ataina panas ir prejįs saka:
– Ar neradai tu, berniuk, dziegarėlia?
Aš jam pasakiau, jag nežinau, kas tai da daiktas dziegarėlis. Panas tada man išgulde teip:
– Yra tai nedidelis daiktas, apskritas, geltanas ir kai prikiši unt ausį, tai girdis: „Tiks tiks tiks...“
Dabar tai jau aš supratau ir pasakiau jam, jag takių titį radau, ale kai ana mani žadėja nuvanat, jemiau ir sutrupinau unt akmenį – vat kur tas ir akmuo! Kaip tik tai aš teip pasakiau – kapt, bra, mani až čiuprynas da unt žemį – ir valiai, braliuk tu mana, rapnyku šlajuot, katruo medžiadamas šunis lupdava – net, bra, kraujais pasmirda, – teip, jag net nelet ištrūkau da apygyvis. Ištrūkįs iš pa rapnyka, bra, ir užgirdįs grastį, daviaus unt ežera ir intsmukau, bra, dumblynen. Man tinai betupint, untys surėko:
– Pry pry pry...
A man, bra, durnam žmagui, pasgirda: „Yr yr yr...“ Išlindįs iš dumblynes, tik pasmačiau, braliuk tu mana, kad guliu papečyj kamaraj. Šmakš, bra, gaidys sugiedaja:
– Kakarieka!
A man pasgirda: „Tebeieška!“ Iš papečia ne nepasmačiau, kaip atsidūriau eglej miški. Žiūriu ir klausau, ar nesgirdėt ka. Čia, bra, man bežiūrint ateina bernas su mergu. Jėme, bra, ir atsisėda pa egli teip, kad man nemažna buva ir išlipt iš egles. Merga išsijeme sūria, sviesta ir ragaišia, a bernas plečkelį vyna. Ir teip geriadami pa trupučiukų ir kųsdami pradėja kalbėtis aplink ženystes. Merga ka neverkdama pradėja sakyt:
– Matai, Janiuk, jau su pamačiu pana Dieva až dvejeta nedėlių kunigas bažnyčiaj permainys mūsų žiedus, a esam abudu biedni – kuo gi mes žyvysmems patys sau ir, jegu Dievas duos, vaikus? Matai, kaip Jurgis su Jurgiene blagai verčias: neturi, ir gan, kuo žyvyti sava vaikelių.
Janas atsake:
– Ka gi tu, Barbaryt, bedoji: egi Anas neišžyvys mūsų?
Užgirdįs aš tų surėkau:
– Ar aš jum ir jūsų vaikus žyvysiu?!
Anys nusgundį nubėga, palikį man sviestų, sūrį, ragaišį ir plečkelį. A aš, bra, išlipįs iš egles, pakuopiau sačiai ir parejau namuo.
Takiuo tai, bra, spasabu, braliuk tu mana, pasibaige mana visi vargai. A dabar jau kai žiūriu unt svietų, tai jau, braliuk tu mana, nebėr nei tų rapnykų, nei, unt untra, takių durnų žmanių. Teisybį, bra, sakydava, Dieve duok dungaus karalystį, mūsų senelis: „Vaikeliai, kuo talyn, tai svietas vis eina mundryn!“
FIKSUOTOJAS: Konstantinas Butkys
FIKSAVIMO METAI: 1875
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Zarasai, sen., , Zarasų r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė Konstantinas Butkys Zarasų apyl.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 417-418, Nr. 405
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 405
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 204-205
Litauische studien: Auswahl aus den ältesten denkmälern, dialektische beispiele, lexikalische und sprachwissenschaftliche beiträge / von Leopold Geitler. Prag: Verlag von T. Mourek, 1875.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: pasakojimai.