NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=11006&OId=8020
PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Jeigu kam kyla votis, tai reikia tą daiktą patryt su perkūno kulka, o tuoj išgyja.
FIKSUOTOJAS: Motiejus Gilys
FIKSAVIMO METAI: 1890
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, mstl., Griškabūdžio sen., Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 385, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 18
Живая cтapинa. Пeтepбypr, 1890, отд. I, c. 16–18.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Sp I 3
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Užrašytojo pastaba: „„Perkūno kulka“ vadina akmenis, paaštrintus iš vienos pusės, su skylute viduryje. Tuos akmenis jie randa žemėje“. Jis girdėjęs iš vieno mokyto žmogaus, kad tie akmenys tikriausiai labai tolimoje senovėje, akmens amžiuje buvo naudojami vietoj kirvių. L. Saukos pastaba: Skelbta žurnale „Живая старина“ (С. Петербургъ, 1890, отд. I, c. 16–18), straipsnyje „Lietuvių tikėjimai“.Užrašytojas nurodytas Motiejus Gelys iš Griškabūdžio, Vilkaviškio aps. Straipsnyje pateikta duomenų apie lietuvių burtininkavimą, žmonių tikėjimą jais, skelbiama užkalbėjimų nuo gyvatės įkandimo, kraujavimo. Pavyzdžiui, jeigu kraujas greitai teka iš žaizdos, kuri padaryta kokiu nors aštriu įrankiu, tai reikia jį stabdyti (užkalbėti) tokiais žodžiais, kartu paimti kraujo, kuris teka iš žaizdos, trinti jį tarp pirštų ir kalbėti: „Pjūvis pjūvį sveikina, arinu – arinu sutrinu, trasu – trasu sutrinu“... tai pakartoti tris kartu, po to kraujas turi nustoti tekėti“. J. Basanavičius išsirašė ant lapelio toliau skelbtus tris tradicija pagrįstus gydymo būdus. Jie publikuoti p. 18.