NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=11168&OId=8182
PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nesitikėtai tokį burtininką sužinojau.
1904 m. 8 vasario joniškiečiuos, Trumpaičiuose pamūšiečiuos, pas ūkininką Pirantą nedėldienoj buvo balius – sugrąžtai po vestuvių. Ant to pokylio buvo sukviesti tiktai jų artimieji giminaičiai ir Rudiškių filijalista kun. Martynas Švėgždė. Tep jie ten, užstalyj besišnekėdami, sušneko ir pro burtus. Nekurie tiems priešinęsys, bet kun. Švėgždė savo manymą šiteip apsakęs:
– Pas latvius yra daug burtų. Jie akių pasižiūrėjimu padaro kitiems blogą. – Jis sako: – Džiugių sodžiaus Našliūnas (mums žinomas) važiavęs į Joniškį ant klūpojamų ar kalvarijos atlaidų. Latvis, pro šalį pravažiuodams, pasižiūrėjęs į jo arklį – tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vietos ir nebeeinąs. Našliūns išlipęs iš ratų, apsižiūrėjęs – niekur nieko blogo nematąs. Įsėdęs važiuot – jo arklys kaip neinąs, teip neinąs. Jam ten besimonijant, šit atvažuojąs iš užpakalio kits toks latvis. Tas klausiąs: „Kas tav čia nutiko?“ Našliūns pasisakęs, kad teip ir teip. Tas tuoj latvis išlipęs iš savo ratų, priėjęs, apglaudęs, apglostęs tą šio arklį – arklys ir einąs.
Ir da kunings striugai pasakė, kad latviai mok nuo karvių pieną atimti arba nuo pieno smetonę ir t. t.
Kunings Švėgždė ginąs savo šeimyną, kad vakarais nuo kapinių saugotuos…
P.S. Kun. Švėgždė par pamokslą sakinėjo ant visos bažnyčios apė „duoną šventos Agotos“, kad reik mokėti, ugnelei pasikėlus, kaip su tąja duona apseiti. Neduoti kokiem kvailiam nešti par tarptrobius, kad ugnelė paskui nepasektų. Nes par nemokėjimą daug vietose girdėtis, kad daug blėdies pasidaro.
PATEIKĖJAS: Aleksandra Rutkus (Teip šnek daugumas bobų ir jų vyrai)
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1904
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 307-308, Nr. 717
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 717 (Mato Slančiausko X pluoštas)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Užrašyta 1904 m. gegužės 18 d.