NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=2825&OId=1495 PAVADINIMAS: 1974 redaguota versija ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA: Originalus Mato Slančiausko rankraštis DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Levas, arklys ir vilkas
Levs eidams pasitikęs arklį. Klausiąs:
– Kokiu amatu verties?
Arklys atsakęs:
– Gi ariu, akėju, vežu ir visaką, ką tiktai reik, žmogui padedu dirbti.
Levs sakąs:
– Tai tu esi stiprus. Bet katras mudu būtumėm stipresni? Pasimėginkim.
Levs paėmęs akminėlį, ėmęs spausti – ir teką iš to akminėlio skystimai. Arklys sakąs:
– Aš teip negaliu.
Bet buvęs pakaustyts. Prėjęs prė akmino, kirtęs su koja – ir einančios žiežirbos, kibirkštys iš to akmino. Levs sakąs:
– Matai, tai tu esi už mane tvirtesnis, kad tu ugnį iš akmino išskeli.
Nuo arklio atsisveikinęs ir nuėjęs sau. Biškį paėjęs, susitikęs vilką. Levs vilko klausiąs:
– Tai kokiu gi tu amatu verties?
Vilks sakąs:
– Piaunu arklius ir kitus gyvuolius.
Levs sakąs:
– Nu, eik aną arklį papiauk.
Vilks:
– Kur jis yra?
Levs:
– Eikš, eikš, aš parodysiu.
Paėmęs vilką par pusę pakėlęs – vilks ir nulaidęs galvą. Lev žiūriąs – vilks jau nebegyvs. Matai, levs biškį spustelėjo. Daugiaus levs sakąs:
– Matai, melugis! Ką tu arkliui padarysi – arklys ir už mane tvirtesnis, o tave, nieko nedaręs, nuspaudžiau. FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas FIKSAVIMO METAI: 1974 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šakyna, sen., , Šiaulių r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šakynos apyl. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 43, Nr. 13 ©: Parengimas Norbertas Vėlius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Adelė Seselskytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Adaptavimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |