NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3672&OId=1839 PAVADINIMAS: [Obelis ir žmogus] ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA: Pasaka AT 555. Rankraštinė versija. DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Žmogus į mišką nuėjęs kirsti obelaitę. Ta ėmus prašyti, kad jos nebekirstų. Žmogus sakąs, kad
– Aš duonos neturiu.
Obelaitė sakanti:
– Nekirsk manęs – tau bus duonos.
Šis parėjęs namon – duonos radęs užtekšenai. Ale jam negana! Su pačia susitaręs, vėl kirst tos obelaitės nuėjęs. Obelaitė vėl prašantis:
– Juk duonos tu turi – ko tau daugiaus reik?
Šis sakąs:
– Kad ir duonos turiu, bet ponu noriu būti.
Obelaitė:
– Eik namon, būk ponu.
Šis parėjęs. Paponavęs, paponavęs – su pačia susitaręs, vėl eisią obelaitės kirst. Ši ir vėl prašanti ir klausianti:
– Ko tau dabar reik?
Žmogus:
– Karaliumi noriu būti!
Obelaitė:
– Eik namon ir būk karalium.
Parėjęs namon. Pabuvęs karaliumi – ir vėl jam nebegerai, atbodęs. Susitaręs su pačia:
– Geriaus būsią dievais palikti.
Nuvažiavę pas tą obelaitę karietose su daugybe ponų, jų tarnų. Karalius su karaliene ir karalučiais einąs kirsti tos obelaitės. Obelaitė klausia:
– Ko dabar vėl dar nori?
Šis:
– Noriu, kad aš su savo pačia ir vaikais būčiau dievais.
Obelaitė pasakius:
– Tai geriaus būkit šunimis.
Tuojaus karalius, karalienė, karalučiai visi pavirtę į šunis! Tie visi ponai ir jų tarnai ėmę juos guiniotis ir gaudyt, susigaudę – malonėtis.
Tai užtai ir dabar ponai šunis myli.
(Nuo Gaudento Grigučio – Sl.)
PATEIKĖJAS: Gaudentas Grigutis FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas FIKSAVIMO AMŽIUS: 19 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių, k., Šiaulių aps. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 32-33, Nr. 16 "Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 191 ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: Skelbiamo teksto pabaigoje pridurtas etiologinės sakmės motyvas apie šunų kilmę. Atgal |