NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3683&OId=1844
PAVADINIMAS: [Dievo ir žmogaus kantrybė]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Pasaka AT 800. Rankraštinė versija.
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą viens žmogus vis sakydavęs:
– Kad aš būčiau Pono Dievo vietoj, tai aš kitoniškai svietą surėdyčiau ir aprūpyčiau.
Vienąkart jį Ponas Dievas ėmęs ir pasodinęs aukštai ant debesių. Tas žmogus, ten tupėdamas, visą svietą apmatęs. Bet Ponas Dievas jam liepęs didelę kantrybę turėti, tai jis ką matęs – gerą ar blogą, vis kentėjęs. Ale pažvelgęs ant savo namų ir laukų, pamatęs savo kaimyną nešant javus iš jo dirvos į savo ir nebeiškentėjęs, surikęs:
– Ką tu čion dirbi?!
Kaimynas pakritęs ir – negyvas. Mat jį perkūns užmušė. Tai jį Ponas Dievas tuoj ir atstatęs į savo vietą, sakydamas:
– Kad aš teip kantrybės neturėčiau, kiek aš matau dėl manęs blogai darančių, tai visus perkūnais išmuščiau.
(Nuo Tam. Stasiulio iš Linkaičių – Sl.)
PATEIKĖJAS: Tamošius Stasiulis
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Linkaičiai, k., Satkūnų sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Linkaičių k., Šiaulių aps.,
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 35, Nr. 21
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 198
SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 1063, Nr. 1241
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas