NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3905&OId=1970
PAVADINIMAS: [Velnio kelias per ežerą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kuršėnų parakvijoj (Žemaitijoj) nuo senovės yra dvarelis, Kipšai vadinamas. Apie jį eina tokia minė. Jame pirm kokių trijų šimtų metų gyvenus panaitė Aininga. Ji buvus vidutinio augalo, laibo liemens, balto veido su geltonais plaukais, mėlynomis akimis – žodžiu sakant, tokia buvusi graži kaip aukso obuolys. Jiji palei savo gražumą norėjusi išsirinkti ir gražų jaunikaitį, todėl su bile kokiu neužsidėjus. Nėr padyvo, kad jos gražumu jaunikaičiai gėrėjęsi, bet juokai ima, kad ir velniai ją pradėję jaunikaičiams užvydėti. Vienas velnias, arba kipšas, pasivertęs į gražų jaunikaitį, atjojęs pas panaitę piršliautis ir pasisakęs, kad jis Geitis vadinąsis. Jis kaip buvo gražus, ji jį pradėjus dabotis. Ale, su juom bičiuliaudama, ji užmačiusi, kad jo tik viena šnipšlis, kaip ir visų kitų kipšų, pasivertusių į žmogų. Persitikrinus, kad tas jaunikaitis esąs kipšas, ji kana kokią šventą dieną pasakiusi jam:
– Šiądien šventa. Aš turiu važiuoti į Šaukėnų bažnyčią aplink Urkavėnų ažerą. Jei tu man tiesiog per ažerą nupilsi kelią bažnyčion važiuoti, aš už tavęs tekėsiu.
Kipšas atsakęs:
– Meldžiamoji, tekėkie – viskas bus padaryta!
Panaitė rengiasi į bažnyčią, o kipšas eina pilti kelią. Semia sterblėmis smiltis nuo Girnukalnio, per vidurį ažero atbulas bėga ir daro kelią panaitei. Ažeras skiriasi: per jį toksai takas tarytum kokia juosta darosi! Kaip kipšas įsismaginęs pilti kelią, jo nebuvę nė matyti, tik kur jis pylęs, ten vanduo teškėjęs ir viesula sukusis! Teip jam bepilant, antrame ežero gale pasidariusi apylanka, bet jis jos neužmatęs: vieta nuo vietos pasišokėdamas ėjęs. Per tris adynas kelias buvęs išpiltas! Kipšas, darbą pabaigęs, sakąs panaitei:
– Norėjai kelio per ažerą – dar ir turi. Juomi važiuokie į bažnyčią, o kaip sugrįši – darysim veseliją.
Panaitė atsakius:
– Gerai! Jei gerai išpiltas, tai važiuosiu...
Vežėjas į karietą pakinkė ketvertą arklių ir nauju keliu važiuoja į Šaukėnus. Jie davažiavo iki tai apylankai ir stapt sustojo. Vežėjas tuokart apsisuko ir namon sugrįžo. Panaitė kipšui sakius:
– Eik tu skradžiai žemę nuo mano galvos! Tu mane sulaikei nuo bažnyčios: ant naujo kelio padarei apylanką!
Kipšas jai nieko neatsakęs, tik nuliūdęs išdūlinęs laukan it musę kandęs. Atėjo pas ribą smilčių, susisėmė jas į sterblę ir eina per laukus. Atėjęs į Pusgudžių kaimą ir iš piktumo smiltis pabėręs. Šitų smilčių dar tiek būta, kad iš jų pasidaręs smilkalnis! Žmonės šitą smilkalnį nuo velnio vardo užvadino Geitpylis. O velnias išnykęs ir daugiaus nesivaidinęs apie tą vietą. Nuo tada einantis per vidurį ažero tasai takas, tasai ruožtas likęs vadinamas Velnio kalnu. Velniui pilant šitą kelią, kaip ažere pritilžo daug smilčių, iš jo bala pasidarė, o Velnio kalnas šitą balą padalino ant dviejų dalių. Iš vienos jo pusės yra Visdergių kaimas, tai ir vadinasi Visdergių bala. Pats Velnio kalnas yra Kuršėnų parakvijoj. Jis prasideda nuo upelio Margupio ir baigiasi ties Likučiais ant rubežiaus Kuršėnų ir Šaukėnų parakvijos. Girnukalnis yra arti Kurtuvėnų. Apie jį žmonės mini, kad jame laumės gyveną. Jos čionai turi pakajus, čion jos savo vaikus augina, tankiai, sako, uliavoja ir vis per naktis puotas kelia. Greitpylis yra Pusgudžiuose Šaukėnų parakvijos. Apie jį žmonės mini, kad jis – blogas kalnas. Ant jo, sako, velniai per naktis vaidinąsis. Nuo kipšo ir dvaras Kipšiais pramintas iš gentės Ainingų su laiku perėjo rankosna kana kokio Šimkaus.
(Užrašė V. Vaičaitis 1886 m.)
FIKSUOTOJAS: Vincas Vaičaitis
FIKSAVIMO METAI: 1886
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 79-81, Nr. 16
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas