NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3948&OId=2047
PAVADINIMAS: [Sumanus velnias]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas neturtingas ūkininkas. Jau jis teip nusigyveno, kad jau neturėjo nė ką pavalgyt. Ale dar ta jo pati turėjo biskutį miltų – pakepė bandutę duonos. Tas ūkininkas įsidėjo į krepšiuką tą duoną, pasikinkęs kumelpalaikes, nuvažiavo į girią parsivežt kuro. Pasidėjo girioj tą duoną su krepšiuku. Pakol jis ten prisidėjo malkų, atėjo velnias ir pavogė nuo jo tą duoną. Ateina žmogus – jau duonos nėr. Verkia žmogelis neėdęs. Parvažiavo namon, pasakė namie, kad duoną pavogė, – pradėjo pati ir vaikai verkt.
Ale parėjo tas velnias į peklą pas Lucipierių – sako į tą velnią Lucipierius:
– Ką tu padarei?! Kam tu tam žmogui tiek ašarų padarei, o tos ašaros jų mane baisiai degina, aš negaliu dalaikyt ant šito lenciūgo. Turi eit pas tą žmogų tris metus jam attarnauti.
Nuėjo tas velnias, pasivertęs į žmogų, pas tą ūkininką, sako:
– Ar negaučiau čion pas tave per berną?
Sako žmogus:
– Ką aš veiksiu su bernu, kad aš pats neturiu ką valgyt. Dar turėjau bandutę duonos – ir tą pačią pavogė kasžin kas.
Tas jau velnias sako:
– Kad dirbsim, duos Dievas ir duonos. Eisiva, – sako, – kūlikaut į dvarą.
Pasiliko per berną. Nuėjo į dvarą, susiderėjo kūlikaut. O kaipo velniui viskas gerai sekasi, prisikūlė javų, kad turėjo duonos ir sėklos. Pavasarij užsisėjo lauką – viskas gerai užaugo. Tolyn – daugyn. Tas velnias padarė tą ūkininką turtingu.
Pasibaigė tie trys metai – tas ūkininkas kalbina, kad liktų ant ketvirto meto. O tas velnias jau daugiau nelieka. Sako:
– Užmokėk man algą už tris metus, o aš eisiu sau.
– O ką tu nori algos?
Sako:
– Duosi man tris kviečio grūdus.
Tas ūkininkas sako:
– Ką tu veiksi su trimis kviečio grūdais? Gali ana imt ir kokį puskartį.
– Man daugiaus nereik, duok man tik tris.
Davė jam, o jis tuos grūdus, susirišęs į skuduruką, eina tolyn. Užėjo pakeliui pas vieną ūkininką, apsinakvojo. Paklojo jam pas suolą, o jis tuos grūdus atrišęs pasidėjo ant suolo. Iš ryto pamigo. Paleido vištas – gaidys užlėkė ant suolo ir prarijo jam tuos grūdus. Atsikėlė tas velnias – sako tam ūkininkui:
– Kas bus? Tavo gaidys sulesė mano trijų metų algą.
– Na, tai ką dabar daryt?
O tas velnias:
– Atiduok man tą gaidį.
Atidavė jam gaidį. Paėmęs tą gaidį, eina toliau. Užėjo pas kitą ūkininką, apsinakvojo. Paguldė jį į avininką, – kaip kitąsyk senovėje žiemą avis stuboj laikydavo užtvėrę. Jis ten atsigulė, o tą gaidį pasitupdė ant to užtvaro. Ale naktij avinas ėmęs ir užmušė tą gaidį. Ant rytojaus sako velnias:
– Na, dabar kas bus? Tavo avinas užmušė man gaidį, kurį aš buvau gavęs už tris metus tarnavimo mano.
– Kas dabar bus?
– Turi atiduot tą aviną.
Na, tas ūkininkas neturi ką veikti su velniu – atidavė jam tą aviną. Pasiėmęs vedasi tą aviną. Vedasi pro dvarą. O tas dvarponis turėjo dukterį, ir apgarsinta buvo: jei kas tą paną prajuokys, tai tas bus žentas. Nieks negalėdavo – velnias jau žinojo, kaip ją prajuokint. Teip jam dabar vedantės pro dvarą, paleido kerdžius galvijus girdyt, o bulius išdykęs eina tą aviną durt. Kaip tik dūrė ragais tam avinui į šikną, teip ir prilipo prie avino šiknos buliaus ragai – eina paskui. Kerdžius su rimbu tam buliui – tas rimbas prilipo prie buliaus, o kerdžius – prie botago. Eina paskui velnią. Tas kerdžius nusitvėrė už tvoros – ta tvora prilipo. Velka tas velnias visus pro tos panos langus. Toji pana pamačius sako į tėvą:
– Žiūrėkit, kas čion dabar per stebuklai...
Ir ėmė juoktis. O tas velnias sako:
– Aš kiek sykių čia buvau – tave negalėjau prajuokint, dabar prasijuokei – turi man tekti.
Ir teko tam velniui toji pana.
(Nuo L. Barono iš Bartninkų.)
PATEIKĖJAS: Liudvikas Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 96-98, Nr. 25
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas