NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4073&OId=2171
PAVADINIMAS: [Šienpjovys ir slogutis]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Žmonės pasakoja, slogutis esąs dūšia žmogaus numirusio, kuri tur nuotarstį pas kokį žmogų, kurs jai dar neatlikęs, už tai jį slogina. Ale daugiausia in slogučius pavirsta mirusiejai be krikšto kūdikiai. Pasakoja, vieną kartą tūls šienpjuvys papietujęs išsiplakė dalgį ir atsigulė pas akmenį primigt apipietės. Jis per miegus matęs išlendantį iš po akmens mažą vaiką, apsivilkusį su baltais marškiniais, apsijuosusi su juosta – o tai buvo slogutis. Jis, atėjęs pas tą žmogų, užgulė jam ant krūtinės. Tam žmogui teip sunku buvo, kad jis negalėjo pajudint nė kojų, nė rankų! Ale jis iš kančios kiek tik pajėgdams pasisukęs in kairiąją pusę ir numetęs nog savęs slogutį, kursai ir vėl po akmeniu sugrįžęs, sakydams:
– Ką tu man padarei!..
O tas šienpjuvys tuo kartu pabudęs.
PATEIKĖJAS: Vincas Vaičaitis
FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius Neaišku, ar tikrai užrašė J. Basanavičius.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 296-297, Nr. 3
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 202-203, Nr. 3
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas