NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4286&OId=2345
PAVADINIMAS: [Kaip kareivis gavo gražią pačią]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Senovėje vienas kareivis tarnavo karaliui dvidešimts penkis metus. O kada jis savo atbaigė tarnystą, paleido jį namon. O kaip kitąsyk ilgai turėdavo namon keliauti, beeidamas sau mislijo: „Tarnavau tiek metų karaliui – kasžin kaip bus parėjus?.. Kad nors Dievas duotų gražią pačią“.
Beeidamas patiko tokį senuką. Klausia senuks:
– Iš kur, kaip, kur eini?
Šis jam apipasakojo, kad tiek ir tiek metų tarnavęs karaliui.
– O dabar, – sako, einu namon. O parėjęs kad nors gražią pačią gaučiau.
Senuks jam sako:
– Aš žinau, kur tu gausi. Te tau šitą kamuoluką. Imk už galo siūlo, mesk tą kamuoluką – kur tas risis, tu paskui eik. Rasi pagirėj grintelę, grintelėj rasi šios dienos gražiausią mergą.
Jis metė kamuolaitį ir eina paskui. Priėjo pagirėj grintelę. Įėjo į vidų – rado seną bobą. Paklausė:
– O ką, ar tu tik viena čion šitoje grintelėj?
– O ne, turiu vieną dukterį, ale nėr jos namiej – išėjo pas kaimynus.
Toliaus toliaus pradėjo šnekėt – sako kareivis:
– Aš atėjau pas tave, močiute, – čion man darodijo, – ar negalėčiau aš jūsų būt žentu?
– Kodėl ne?.. Kad pareis, galėsi pašnekėti.
Ne po ilgam parėjo toj duktė. Ir, nė ilgai, nė trumpai trukus, apsiženijo jiedu su tąj gražiąja merga. Ir už teisybę tokios mergos kitos ant svieto nebuvo!
O kaip senovėj baudžiavas turėjo ponam eiti, o ponai turėjo desėtnykus tokius, kurie varinėdavo į baudžiavą, tai vieną sykį atjojo desėtnyks ir į tą grintelę varytų į baudžiavą. Atjojo – žiūri, kad labai graži jauna moteris! Parjojęs pasakė ponui – o tas pons, būdavo, kur gražią pačią pamatys, tuojaus vyrą nužudo, o ją paima sau. Dasižinojęs pašaukė tas ponas tą senąjį karaliaus tarną – kareivį ir sako jam:
– Iškask tu man viena diena prūdą, išmūryk, kad būt pilnas vandens ir žuvų, o jei ne, tai tavo bus galva šalin...
Sako:
– Gerai, bus padaryta!
Parėjęs pas pačią, sako: teip ir teip. Toj pati sako:
– Padarysim, tai tik nieks. Nueik ant paženklintos vietos prūdui ir kask, o aš atnešiu tau valgyt.
Jis nuėjęs ten ir krapšto. Ir mislija, ką jis gali padaryt tokiam daugumui darbo. Atėjo jo pati, atnešė jam valgyt. Pavalgė.
– Na, dabar, – sako ji, – šen, aš tau galvą paieškosiu.
Pradėjo ieškoti – o jis padėjęs jai galvą ant kelių ir užmigo. Pramiegojo gerą valandą. Kad jau pabudo, žiūri – jau prūdas gatavas: iškastas, išmūrytas, pilnas vandens ir žuvų. Nuėjo pas poną, sako:
– Jau pabaigtas darbas, gali eit pažiūrėti.
Pons pamatęs pagyrė ir jam užmokėjo. Sako:
– Kad tu man tokį prūdą iškasei, tai dabar rytoj eik tu į peklą pažiūrėti, ką mano tėvas veikia.
– Aš viens, – sako, – neeisiu. Man turi duot desėtnyką, nes paskui tu man netikėsi...
Davė jam desėtnyką, ir išėjo jiedu. Ėjo jiedu, ėjo tris metus, daėjo į peklą. Paklausė pas vyresnįjį:
– Kur yra toks ir toks?
Sako:
– Nėr namie. Išvažiavo su juom malkų į girią.
Žiūri – ne po ilgam parvažiuoja su šyviu. Sako tas Lucipierius:
– O tai tas pons. Ale paleist negaliu, nes reik malkų.
O tas kareivis sako:
– Aš turiu mainą: kinkyk šitą desėtnyką vežt malkom, pakol aš su anuom pašnekėsiu.
– Gerai, kad teip.
Tuojaus tą desėtnyką pakinkė, o aną paleido. Tas kareivis su tuom ponu pašnekėjo. Sako tas pons:
– Pasakyk tu mano sūnui, kad jis mano pėdom nesektų, nes bus jam dar aršiau kaip man.
Ir dar parašė gromatą į sūnų. Paskui paleido tą desėtnyką o vėl tą poną pakinkė, o jiedu iškeliavo namon. Truko vėl treji metai, kol parkeliavo jiedu namon. Padavė tam ponui laišką nuo jo tėvo ir žodžiu pasakė, kad nesektų tėvo pėdom.
– Nes bus tau, – sako, – dar aršiau kaip tėvui.
Tada, perskaitęs savo tėvo raštą, apmislino, kad negerai darąs. Pardavęs savo turtus, išdalino ubagams, o pats išėjo mėtavotis.
(Jonas Šalašius iš Bartninkų.)
PATEIKĖJAS: Jonas Šalašius
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 111-114, Nr. 33
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas