NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4291&OId=2350
PAVADINIMAS: [Velnias, arkivyskupas ir angelas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkininkas, jis turėjo sūnų. Leido jį į mokslinyčią. Ale jam labai nesisekė mokintis: kad jis ką, būdavo, per dieną išmoksta, tai pernakt vėl užmiršta. Už tai jis, būdavo, gauna mušt mokslinyčioj, o kaip pareina namon, tai gaudavo dar ir nuo tėvo. Jau jis nežino, ką daryt nė kur jam pasidėt...
Ale eina vieną dieną į mokslinyčią – sutinka tokį poną. Tas pons jam sako:
– Pasirašyk tu man savo krauju, tai tau iki mirsiant viskas gerai seksis, o miręs mano būsi.
Insipjovė biskį pirštą ir pasirašė tam ponui.
– Dabar jau tau seksis mokintis. O kad tu kada norėsi klaust ko pas mane, tai ateik čion, tai mane rasi.
Nuėjo į mokslinyčią – tuojaus tąj diena perėjo lementorių. Tolyn – kokias tik paduoda jam knygas, tiesiog skaito. Pabaigė tą mokslinyčią, nuėjo į gimnaziją, tą išėjo – išsimokino kunigu.
Ale ne po ilgam atėjo ant tos vietos, rado tą velnią. Klausia jo velnias:
– N’o ką, ar gerai kunigu?
– Gerai, ale norėčiau būt vyskupu.
– Gerai, būsi!
Ne už ilgo pastojo vyskupu. Tas velnias jo klausia:
– N’o ką, ar gerai vyskupu?
– Gerai, ale dar norėčiau, kad galėčiau pastot vyresniu...
– Pastosi, aš pasirūpysiu.
Už kiek ten metų pastojo arcivyskupu. Toj dienoj jau jis pasiekė gilios senatvės.
Ale vieną sykį prasikalto aniuolas prieš Dievą. Nusiuntė jį ant žemės – sako:
– Eik ant žemės, daryk aniuoliškai. Tol būsi ant žemės, pakol tave aniuolu pavadys.
Atėjo pas tą arcivyskupą per tarną.
Vieną sykį važiuoja jiedu. Važiavo pro karčemą – anas kepurę nusiėmė. Tas vyskupas žiūri, kas tai yr. Važiuoja toliaus. Privažiavo kryžių – tas tarnas į kryžių akmenais.
Ale parvažiavo jiedu namon – sako:
– Kodėl tu, pro tą karčemą važiuodams, kepurę nusiėmei, o į kryžių akmenais mėtei?
– Toj karčemoj mano du broliu sėdi, o pas tą kryžių tavo velnias tave norėjo užšnekint, tai aš jį numušiau į peklą.
– Na, tai tu tarytum koks aniuolas.
Kaip tik ištarė „aniuolas“, teip toj jis valandoj ir prapuolė jam iš akių. O tas, kaipo arcivyskupas būdamas, laimingai numirė ir neteko velniui.
(Jonas Pečiulis iš Ožkabalių.)
PATEIKĖJAS: Juozas Pečiulis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 119-120, Nr. 36
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas