Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė apie vaidulį ir čigoną" >> "[Vaidulis ir čigonas]"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4344&OId=2394

PAVADINIMAS: [Vaidulis ir čigonas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas labai turtingas – jau jis savo lobių ir galo nežinojo. Ale tas žmogus ima ir numiršta. Kaip tik jį palaidojo, tep jau tuose namuose nieks būtie negali: smaugia visus parėjęs.
Ale sykį vakaran ateina cigonas in nakvynę. Sako toj gaspadinė:
– Kad čia niekas pas mus nakvotie negali – mes visi ainam pas kaimyną an nakvynės...
– N’ale leisk tu mane, aš mėgysu nakvot...
Pajėmė senų puodų šukių, prisidaužė dikčiai, in kitą puodą prisipylė, nunešė in sodą ir pakasė. Pasijėmė noragą, pajėmė naują puodą ir žvakę, užsižibino ir apvožė an stalo. Toj gaspadinė su šeimyna išėjo pas kaimyną.
Kaip tik saulė nusileido, tas gaspadorius parėjo. Tuo pirmiausia atidarinėjo visus tvartus, kluonus, paskui atėjo in stubą – o tas cigonas sėdi už stalo. Kaip tik stubon inėjo, tep tas cigonas atėmė puodą no žiburio ir apšvietė tą vaidulį, – tada jau mato jį tas cigonas. Atėjo tas vaidulis ir sveikina, duodams ranką cigonui, o tas cigonas jam atkišo noragą. Nelabasis sako:
– Kas tu čia per viens? Aš tokį balvoną nemačiau! N’o ko tu čia sėdi, ko tu čia lauki mano namuose?
– Aš čia sėdžiu, kad mano čia daug turto yra...
– O kas čia tavo yra?
– Aik šen, aš tau parodysu...
Nusivedė in sodą, atkasė tą puodą, pabarškino su tuom noragu po tą puodą, o ans sako:
– Kas čia tavo per pinigai... Aik šen, aš tau parodysu, kur mano pinigai...
Nusivedęs parodė katilą raudonųjų, sako:
– Per šituos pinigus aš nė žemėj rimtie negaliu...
Paskui jau jis vadina tą cigoną, kad aitų su juom, o tas cigonas vis jį viliojo, kad tik ilgiau užtruktų. Sako:
– Aime in tvartus pažiūrėt gyvulių.
Aina. Tai vadina in klėtį pažiūrėt javų – jis vis aina. Ale jau jam atėjo laikas apleist tuos namus – jau per nevalią vedasi tą cigoną ir pradėjo su juom smaugtis. Tas cigonas kaip ėmė jam duot su kančium – ir net išmušė jį terp vartų. Ir tuomsyk gaidys užgiedojo – puolė terp vartų ir liko gulėt tikrai tas pats kūnas to gaspadoriaus.
An rytojaus parėjo toj gaspadinė ir šeimyna – rado terp vartų gulintį. Paskui jam galvą nurentė ir pakasė baloj – ir daugiau jau neparėjo. Sako tas cigonas:
– Jis man parodė, kur yra jo pinigai...
Paskui toj gaspadinė tam cigonui davė dikčiai pinigų – cigonas išėjo sau, o jie jau ramiai gyveno.

PATEIKĖJAS: Ona Aidukienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 363-364, Nr. 27
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 266, Nr. 27

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal