NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4374&OId=2421
PAVADINIMAS: [Didelė žmogysta bijo rožinio]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Mitologinė sakmė apie didelę žmogystą. Rankraštinė versija.
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pas Šatrijos kalną pro šalį tekąs upelis, Šatreslynas vadinamas.
Vieną kartą ėjęs iš Luokės bažnyčios nedėldienoj žmogus Neverdauckas namon per lieptą to Šatreslyno ir sutikęs labai didelę žmogystę ant vidurio to liepto, vadinusią pasiristi. Neverdauckas turėjęs du rožančiu: vieną – ant kaklo, antrą rankoj nešęsis. Iš rankos ėmęs ir uždėjęs ant kaklo tam didžiamjam tą rožančių. Tas tuoj ir palikęs mažutis. Nusivedęs jį žmogus nuo tilto, ėmęs mušti, daužyt, stumdyt ir, parsivaręs namon mušdamas, įgrūdęs į kamarą. Ryto metą nuėjęs pas kunigą, pasisakęs, ir kunigas atvažiavęs pasižiūrėti. Liepęs atsiimti rožančių ir paleisti, nebemušti:
– Lai jis eina, kur sau nor.
(Nuo Ant. Gaudušienės iš Šunikių, Užvenčių parakv. Sl.)
PATEIKĖJAS: Antosė Gaudušytė
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1887
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šunikiai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šunikiai, kaimas, Užvenčių par., Šiaulių aps.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 153, Nr. 4
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 250
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas