NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4472&OId=2508
PAVADINIMAS: [Apie laumes ir jų išvaizdą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dabar jau, dėku ponui Dievui, šią gadynę žemelė apsičystijo, ale kitą kartą tai būdavai, sako, laumės, raganos, tai būdavai, sako, žmogus negalės, kaip tiktai saulė nusileis, iš grinčės kojas iškelti, tuoj, būdavai, sako, ir sutiksi laumę ar raganą.
Paklausus: „Tai ką jos darydavai?“ – Gi, sako, būdavai, pirtyse persis, būdavai, sako, paupiais mazgosis, skalbsis...
Eidamas iš pirties, moterys palikdavusės laumėms prinešusės ir pašildžiusės vandens, vantas, muilus.
Paklausus: „Tai del ko teip joms darydavai?“ – atsakyms: Už tą prietaisą rytą nuėjusės atrasdavusės pirtyj dovanos: šilkų kaspinus ar kokius nors kitus brangius daiktus.
„Tai kokės gi jos buvusės?“ – Gi, sako, laumių buvusės galvas kaip ožkų su ragais, tiktai su krūtimis (papais) kaip moterys.
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1884
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 345, Nr. 10
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Slg. „Lietuviškos pasakos“, I, p. 105, n. 8.