NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4548&OId=2572
PAVADINIMAS: [Apie lauke paliktą ir laumių apdovanotą kūdikį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Viena neturtinga moteriškė, vasarą šieno eidama grėbti, išsinešus kartu ir savo mažutį vaikelį. Tą vaikelį pasidėjus pakulinyj, skubinai grėbus šieną, o vakarui atėjus, skubinusis namo, bijodama, kad laumės neužpultų, ir užmiršus tą savo vaikelį. Parėjus namon, atsiminus, bet jau buvo po laiku. Rūpestinga šeimininkė klausiusis par naktį laukan išeidama, kas girdėsis, ir išgirdo balsą:
– Čiūčia liūlia užmiršuoklėlis, palikuoklėlis.
Nuėjus rytą, atradus tą savo vaikelį linksmą, smagų, šilkais aprėdytą.
O antra turtinga moteriškė, išgirdus, kad teip vienai nutiko, teip pat ir ši, pasiėmus tyčiai savo mažą kūdikį, ir ji nuėjus į mišką šieno grėbti. Teip pat ir ji, vaikelį pasidėjus po kūlynu, par dieną grėbus, o vakarui atėjus, tyčia vaikelį palikina skubinos namo, mislydama ant rytojaus atrasianti šilkais parėdytą. Bet, naktij išėjus laukan, išgirdus šiokį balsą:
– Čiūčia liūlia tyčiolika.
O ant ryto nuėjus, atrado nusmaugtą ir maitkauliais apkrautą.
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1884
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 355, Nr. 37
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Slg. „Lietuviškos pasakos“ I, p. 208, n. 2 ir p. 211, 7.