NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4657&OId=2669
PAVADINIMAS: [Kaip Jonas Arkliaausis smaką nugalėjo]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kada kitąsyk buvo vienas tėvas, kuris turėjo dvyliką sūnų. Kiti vienuolika sūnų buvo teip kaip visi žmonės, o tiktai tas dvyliktasis turėjo tokias ausis kaip arklio, dėl to jį vadino Jonu Arkliaausiu.
Toli pas plačią upę buvo didelė be dugno ola, toje oloje gyveno baisus smakas, kuris kartais išrėpliodamas rydavo žmones. Baisu buvo vienam išeiti į lauką ar į girią – atbėgdavo smakas ir prarydavo. Tolimose apylinkėse žinojo tą smaką ir, kas tik gyvas, labai bijojo. Susitarė tie dvylika vyrų su Jonu Arkliaausiu eiti ir užmušti tą smaką. Tėvas da nenorėjo leist, ale jie, drūti vyrai būdami, neatbūtinai užsigeidė išgelbėt no matomos mirties ir išnaikinimo žmones.
Vieną dieną iš anksto išsirengė visi vyrai ant vainos, ale abejodami, nės neturėjo tam tikrų dzidų ir instrumentų, kad tokį baisų smaką galėtų greitai apgalėti. Ilgai ėjo ir toli turėjo nueit, iki smaką priėjo. Kol iš namų eidami, dideliai mandravo ir su dideliu pasididžiavimu, ale kaip pamatė smako būstinę, visi nusigando ir bėgo atgal nė neatsikvėpdami. Ant galo jau netoli buvo vakaras, toli buvo eit namo, ir prie vieno medžio, dideliai šakoto, jie pasidarė iš šakų būdelę ir apsinakvojo. Jonas Arkliaausis apsuko toliau, apžiūrėjo ir atrado ilgą o aštrų ekmenį. Laimingai pernakvojo visi broliai, nieks jų neužkabino, – ilgas pasakas pasakojo ir laukė smako ateinant, ale tas kažin ar nežinojo, ar teip neatėjo. Rytmetį anksti jau šitie broliai ketino namo keliauti, ale Jonas Arkliaausis vadinosi savo brolius, kad eitų su juom drauge ant smako galvos. Ale tie broliai sudrebėjo iš baimės ir nėjo drauge su savo broliu Arkliaausiu. Tada Arkliaausis padėjo bliūdelį vandens ir pasakė:
– Pasilikit sveiki, mano mieli broliai. Kaip pamatysit vandenį į kraują pavirtusį, tai žinokit, kad aš su smaku imuosi, ir jūs tam tarpe ateikit man ant pagelbos!
Jonas Arkliaausis, pasėmęs ekmenį aštrų, išėjo, o broliai bėgo namo, kiek tik įkabydami, bijodami, kad smakas, pakiršytas Jono, neatbėgtų ir jų nesuėstų.
Nuėjo Jonas Arkliaausis pas to smako olą ir, radęs labai gražius vaisius, skynė ir valgė, no ko pasijuto labai drūtas. Tada drąsiai ėjo ant smako, kurio nė kiek nebijojo. Kaip tik smakas pajuto, kad gyvastis žmogiškas prisiartino netoli, baisiai suriko, pasijudino, kad net ola subraškėjo, su uodega mostelėjo, kad net šiaurinis vėjas pūstelėjo ir tas Joną kone parpūtė ant žemės. O Jonas Arkliaausis pasistojo pas tą olą ir laukė, kol smakas išlįs. Ne po ilgam pradėjo kalnas drebėti, oloje – braškėti, ir iš siauros o ilgos olos pradėjo smakas galvą kišti. Jonas Arkliaausis su kantrumu laukė, net bijodams ir mislydamas: „Jau dabar ar tau mirtis, ar man“. Kaip tik smakas iškišo galvą, Jonas kirto, ir smako galva nusirito. Ne po ilgam kitą iškišo, bet jau didesnę, – ir tą Jonas nukirto. Teip kišo vis po vienai igi dvyliktai. Dvylikta jau tokia didelė ir baisi buvo, kad išsyk Jonas nenukirto. Smakas ugnia ir smala susivėmė, pasijudino, ir kalnas užgrūdams smaką užslogino. Jonas atėjo į tą vietą, kur brolius paliko, – rado vandenį į kraują pavirtusį. Parėjęs namo, rado broliams padalytą turtą, o Jonui nieko nepalikta. Jonas iš piktumo sau galvą nukirto.
PATEIKĖJAS: Juozas Mikolauskas
FIKSUOTOJAS: Kostas Stiklius
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Menkiniai, k., Sintautų sen., Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Menkinių k., Sintautų prp., Suvalkų gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 419, Nr. 5
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas