NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4667&OId=2681 PAVADINIMAS: [Velnias gundo popiežių] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Buvo toks klioštorius, o, žinoma, kaip klioštoriuj, tai buvo ir kunigų. O vienas buvo biskį tinginesnis už kitus; vis, būdavo, jis ilgiau miega, todėl kiti jį ne už kokį skaitė.
Ale sykį atsikėlęs tas kunigas išėjo laukan, žiūri – an kryžiaus tupi trys varnai ir šnekasi. Sako:
– Šitoj valandoj karaliaus duktė popiežių prigaus...
Tas kunigas tokią maldelę sukalbė – ir jau tie varnai tupi, nepalekia. Sako:
– Leisk tu mus – ko tu čia mus laikai?!
Sako tas kunigas:
– Nuneškit jūs mane šoj valandoj in Rymą, tai aš jus paleisu...
– Nunešim, tik paleisk. Ale an ko mes tave nešim?
Sako:
– Aš išsimsiu iš bažnyčios duris.
Na, tuo išsijėmė duris, ir neša tie varnai. Jiem benešant, nupuolė jam kepuraitė. Sako:
– Stokit: mano kepurė nupuolė.
– O! – sako, – jau ne laikas stot, jau mes no kepurės trečioj karalystoj...
Tep tuo’ nunešė in Rymą. Atėjo in popiežiaus palocių, žiūri – sėdi toj pana vienoj kresioj, o popiežius – kitoj. O toj merga tai buvo velnias. Tas kunigas kaip duos tai mergai per snukį – tik smala pasiliejo! Popiežius žiūri, kas čia pasidarė, o jis jam išpasakojo, kaip jam atsitiko. Tas popiežius už tai, ką nog jo piktą dvasią atginė, parašė jam raštus su savo parašu, kad tas kunigas tur būt an to klioštoriaus vyriausiu. Tie varnai jį nunešė atgal, atnešė pas tą kepurę jo, sako:
– Pasiimk kepurę.
Pajėmė tą kepurę, ir kaip bematant atnešė in tą klioštorių. O jis kaip pirmai buvo ten žemiausiu, paskui likos vyriausiu, parodęs tuos raštus.
PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 391-392, Nr. 35 "Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 292-293, Nr. 35 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |