NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5142&OId=3064

PAVADINIMAS: [Sutartis su žalčiu]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas ponas. Jis turėjo dukterį. O kad jau ji buvo dešimties metų, tėvas ją kasžin už ką prakeikė, užpykęs ant jos. Sako:
– Kad tave žaltys prarytų!
Teip tuojaus toj valandoj atsirado žaltys. Norėjo jau ją praryti, ale tėvas – jo prašyt, kad dar nerytų trisdešimts metų. Tas žaltys apsiėmė:
– Ale, – sako, – padarykim raštą.
Padarė raštą, kad po trisdešimties metų ją prarys.
Na, gerai. Ta duktė jau išaugo į mergų metus. Pamėgo ją viens dvarponio sūnus – atvažiavo pas ją ant žvalgynių. O tėvas sako:
– Ką aš už tavęs ją leisu: aš ją dešimties metų prakeikiau žalčiui ant prarijimo. Tam mete tokią ir tokią dieną ją tur praryti...
Tas jaunikis, nieko neprisidingėdams, apsivedė su ja ir padarė tokią prisiegą, kad jis ją laukan neišleis visą amžių:
– Tai kur, – sako,– jis ją prarys...
Po vestuvių jiedu gražiai gyvena. Jau sulaukė vaikų trejetą, ir kad jau buvo vaiks keturiolikos metų, tam laike prireikėjo tam ponui išvažiuoti į tolimą šalį. Tiem vaikam išvažiuodams įsakė tas tėvas, kad motiną neišleistų laukan.
Tėvas išvažiavo. Po kelių dienų motina prašosi, kad ją leistų nors biskutį į sodą pavaikščiot, nors obuoliais pasidžiaugti:
– Aš tiek metų, – sako, – lauke nebuvau!
Išėjo jie visi keturi į sodą – giedra, gražu. Ale su sykiu tik iškilo toks debesuks, išsidriekė žaltys ir prarijo tą jų motiną.
– Dabar, – sako, – ką mes pradėsim be motinos?.. Tėvas parvažiavęs vienok mus muš – aime mes ieškot motinos.
Išėjo. Aina aina, priėjo jie girioje tokį didelį kalną. Sustojo, klauso – kalne šneka, sako:
– Jau ateina motinos ieškoti.
Na, jie išgirdo, sako:
– Čion mūs motina yra.
Rado jie kalne tokią didelę skylę. Lenda vyriausias. Lindo lindo, dalindo tam urve tokias kirmėles – o smarvė, kad negali iškentėti! Išlindo laukan, sako:
– Negaliu. Dalindau tokias kirmėles – smarvė, kad negalėjau iškentėti, turėjau lįst laukan!
Antras sūnus sako:
– Tai tau negaila motinos, kad tu negali lįst. Lįsu aš.
Lindo lindo, dalindo tas kirmėles. Ta smarvė tai jam vis nieko, ale dalindo – žaltys ant visos skylės išsižiojęs, ugnis krinta iš nasrų! Sugrįžo atgal, sako:
– Tos kirmėlės ir smarvė tai vis man nieko. Ale kaip dalindau dar toliau – žaltys ant visos skylės išsižiojęs, ugnis krinta iš nasrų – turėjau atgalios grįžti!
Jauniausias sūnus sako:
– Tai jum vis negaila, kad jūs negalit dalįst Aš dalysu!
Inlindo į tą urvą, perlindo per tas kirmėles, smarvę – dalindo pas žaltį. Nieko nežiūrėdams lindo tiesiog – perlindo: nė ten buvo žaltys, nė ką. Dalindo pas savo motiną. Motina dar tik išlindus iš smalos, iš katilo. Jis klausia:
– Ką jūs čion veikiat?
Sako:
– Vaikeli, dar tik dabar išėjau iš katilo. Dabar tie išėjo ant medžioklės, tai aš išėjau, o kaip pareis, tai vieni kuria, kiti smalą pila, kiti maišo...
– Na, – sako, – dabar, mama, aiva!
Ėjo ir išėjo ant šio svieto. Išėjo iš volos – nieko nėr, jokio sutvėrimo, nė tų brolių nėr, nė nieko! Aina jiedu – nieko nepriaina. Priėjo pagirij butelį ir žmogų, paprašė:
– Ar neturi ką valgyt?
Sako:
– Vainos čion buvo didelės, tai viską išnaikino, išdegino, tei nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės.
Tą savo motiną palikęs, aina jis, – sako: „Ar nerasu kur žmonių“. Ėjo ėjo, daėjo į savo tėvo dvarą. Dvaras visas apiplyšęs, jau sens laikas – viskas nuo vainos išteriota. Pasiprašė į nakvynę – priėmė jį. Klausia jo:
– Iš kur tu ir kur aini?
Sako:
– Aš asu dvarponio sūnus. Mano motiną prarijo žaltys, tai aš buvau ieškot ir atradau.
Ta merga tarnaitė nuėjus pasakė ponui, kad koks žmogus apsinakvojo – sako, kad jo motiną buvo žaltys prarijęs, tai jis buvęs atieškot ir radęs. Ponas išgirdęs pasišaukė, išklausė viską, suprato – sako:
– Tu mano sūnus.
Motiną tuojaus pargabeno, tą sūnų apženijo, ir jis liko ponauti.

(Liud. Baronas iš Bartninkų.)

PATEIKĖJAS: Liudvikas Baronas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 310-313, Nr. 5
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal