NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5715&OId=3562 PAVADINIMAS: [Pinigai - tau, skūra - man] ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA: Rankraštinė versija [Pinigai - tau, skūra - man] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Buvo toks žmogus labai turtingas, jis turėjo daug pinigų. O kada jau jis paseno, prašo jis sirgdams savo sūnaus, kad jam atneštų varinį uzboną su auksu pasidžiaugt da priešsmert. Sūnus, nieko nemislydams, atnešė jam tuos pinigus. Tas senis besidžiaugdamas pradėjo po vieną rytie ir surijo visus, o surijęs ir akis užmerkė. Sūnus rado tik tuščią uzboną, o jau pinigėlių nėra. Tą tėvą nulydėjo in bažnyčią. O kad atėjo vakaras, tas sūnus nuvėjo in bažnyčią – norė tėvui pilvą rėžt ir išimt pinigus. Pamatė, kad gale grabo stovi kitas žmogus. Anas klausia:
– Ko tu atėjai?
Sako:
– Rėšu pilvą, išimsu pinigus.
– Tai teip negerai: tu man skūrą sudarkysi. Aikšę, nujimk antvožą – aš tau pinigus iškrėsu.
Tas tuo antvožą nujėmė – velnias, pajėmęs už kojų, pakratė – per gerklę pinigai išbiro. O toliau da kresterė – ir kaulus iškrėtė.
– Dabar, – sako velnias, – pinigai ir mėsa su kaulais tau, o skūra – mā.
Užsidėjo an rankos ir išė žmonelių baidyt. O tas sūnus tuos pinigus parsigabeno namo.
PATEIKĖJAS: J. Pautienė FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius FIKSAVIMO METAI: 1905 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 204-205, Nr. 134 J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |