NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5963&OId=3766
PAVADINIMAS: [Apie vaiką ir rožę]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie vaiką ir rožę]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo neturtinga moteriškė. Ji turėjo sūnų. Tas sūnus turėdavo kasdien vaikščiot in girią malkų. Kaip jis da mažas buvo, tai jam sunku buvo šakas vilktie namo.
Sykį jis nuvėjo in girią. Atėjo toks kits vaiks, padėjo jam šakų pririnkt, surišo pundelį ir padėjo atnešt iki namų – ir prapuolė. Tas vaiks pranešė apė tokį pagelbinyką motinai. Motina nežinojo, kas tai gal būt. Potam tas vaiks da per kelias dienas vis vaikščiojo in girią malkų, o anas vis jį pagelbėjo, padėdavo malkas parneštie. Paskutinį sykį davė tam vaikui rožę, sakydams:
– Kaip šita rožė suvys ir nukris, tai aš pas tave vėl ateisu.
Tą rožę parnešęs tas vaiks padavė motinai savo. Motina tą rožę instatė in puodelį su vandeniu. Už pora dienų tas vaiks ilgai nekėlė iš ryto. Motina nuvėjo jį pakelt – rado vaiką jau negyvą. Žiūri – toj rožė suvytus ir lapai nukritę. Tai ženklas buvo, kad kokia ten dvasia buvo jam tą rožę davus.
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1905
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 327-328, Nr. 200
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas