NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6111&OId=3844
PAVADINIMAS: [Ūkininko pati ir žmogžudys]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Ūkininko pati ir žmogžudys]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitados buvo toks kereivis. Atitarnavo karaliui, parėjo namo ir drauge parsinešė šoblaitę. Vedė moterį, o jis buvo ūkinykas. Ir tas ūkinykas turėjo girioj pievas.
Ale vieną sykį išėjo jis su savo vyrais in girią šėko pjautie, o savo pačią pajėmė jiems valgio išvirtie. Ale jie pjauja pjauja, jau ir pusryčiai, ir pietūs, atėjo valgyt – nėra jų gaspadinės nė valgio. Vakare jau tie vyrai nuvėjo namo, o jis su savo šuniu aina pačios ieškot in girią. Aina aina jis per girią – pamatė dauboj tokį žiburuką. Atėjo an to žiburuko – randa tam urve dvyliką žmogžudžių. Jis tuo su savo tąj šoblaite nukirto tą vienuoliką žmogžudžių, o tas pats vyriausias guli su jo pačia. Atėjo pas tą, o toj jo pati sako:
– Aikit imtis. Katras katrą parmesit, tai aš su tuom būsu.
Jiedu susijėmė – jau tas gaspadorius neparplėšia. Mato, kad jau bus bloga, – pasišaukė šunį padėt. Tas šuo – už kojų, ėmė draskyt ir parsiplėšė. O kaip parsiplėšė, tai ir tam nukirto galvą. O tą savo pačią parsigabeno namo. Suvadino susiedus ir gimines, apsakė jiems tą visą atsitikimą ir klausia, ką su tokia pačia darytie. O tie visi pripažino, kad jai galvą nukirst. Ir tuojaus nukirto. O jis, vedęs kitą, laimingai pabaigė šio svieto kelionę.
PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 431, Nr. 257
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas