NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6189&OId=3896 PAVADINIMAS: [Kareiviai ir kunigas] ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA: Rankraštinė versija [Kareiviai ir kunigas] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Buvo toki du vyresniejai kereivių, o viens iš jų buvo kataliks. Ale atėjo jiedu in bažnyčią. O ten netoli durių spaviedojo kunigas žmonis. Ale jiedu sako:
– Ko tas kunigas tuos žmonis arzina, gaišina?
Ale tas kunigas išgirdo. Pasišaukė jis tą kataliką ir klausia:
– Kuom tu dabar esi?
– Asiu kereivių vyresnėliu.
– O paskui kuom būsi?
– Būsu pulkaunyku.
– O paskui kuom būsi?
– Būsu jenarolu.
– O paskui, – kunigas sako, – o paskui mirsi ir aisi in peklą. Ir tu kasdien mislyk, ką aš tau sakiau.
Tep tam vyresniam inėjo in galvą tie kunigo žodžiai, kad jis tik mislia ir mislia apė peklą. Negalėdams nuramytie savęs, ėjo pas tą kunigą. Sako:
– Kunige, spaviedok tu mane, nes niekur vietos negaunu.
O kad jau išsispaviedojo, jau jis rado razumą ir pakūtoj numirė.
PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius FIKSAVIMO METAI: 1901 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 479-480, Nr. 279 J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |