NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6217&OId=3907
PAVADINIMAS: [Ant krašto marės, Palangės miestelij]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ant krašto marės, Palangės miestelij,
Kur gyven mūsų broliai žemaitėliai,
Yr aukštas kalnas, Birute pramytas,
Žalioms pušelėms viršuj apsodytas.
Ten toj laimingoj žemėj bočių mūsų,
Arti susiedų, kur žemė Parusų,
Viežlyba, skaisti kaip rožė ir rūta
Kunigaikštienė gyveno Birūta.
Nebuvo ana kokia karalaitė,
Bet iš Palangės vargdienė mergaitė.
Žemčiūgais brangiais ir aukso auskariais
Negašavojos, vaikštinė pas marias.
Ji savo darbo marškiniais dėvėjo,
Trumpą rainuotą sijoną turėjo,
Ant gelsvų kasų – rūtų vainikėlį,
Ant balto kaklo – gentaro šniūrelį.
Kad vieną kartą broliai susitarę
Išėjo anksti žvejotie ant marių,
Sesuo, nešdama pietus lauknešėlij,
Sutiko šviesų kunigaikštį keliu.
Jisai Jaugaliaus dėdės Keistuts buvo,
Kursai Žemaičius valdė ir Lietuvą,
Jojo tuo kartu kryžiokų naikytie,
Kurie norėjo mumis pragaišytie.
Ant bėro žirgo, po meškos kobotu,
Su šviesum ginklu, su rago saidoku,
Auksines kilpas su pentinais spardė,
O žirgs patkavom šitą žemę ardė.
Išvydęs tikrą grožybę pas marę,
Jaunai Birutai tokiais žodžiais tarė:
– Kas nors tu esi, dievė ar mergelė,
Priimk tu mano ranką ant šio kelio.
Aš visad ponu žemės buvau jūsų,
O nog šio laiko vyru tavo būsiu.
Čia, kur tave gavau pirmąkart matytie,
Liepsiu tau rūmus puikius pastatytie.
O kalns, ant kurio pažinai Keistutį,
Nog tavo vardo bus vadints Birutės.
Čia tu gyvensi nog vyro mylėta,
Tu, kuri radai širdy mano vietą.
Noris daug pačių turėt man ne griekas,
Prieš tave visas laikysiu už nieką.
Tai girdėdama mergelė gėdinga,
Jauna Biruta, skaisti, išmintinga
Žemyn žydraisias akeles nuleido,
Atsidūsėjo ir puolė ant veido.
– Nors, – sako, – seniai prieš dievą Perkūną
Prisiekiau būti čystatoj ant kūno,
Bet, kad yr valia tokia tavo, pone,
Teišsipildo širdinga malonė.
Vis tai padarė, kaip sakė Keistutis:
Ant kalno buvo išstatytas rūmas.
Biruta, vyro paskiaus numylėta,
Pagimdė sūnų Vitoldą ant svieto.
FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1868
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 70-71, Nr. 31
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-398, Nr. 29
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas