Knygadvario objektas "BsTB 13 34-9 Pasaka AT 1640 [Drąsus žmogus]" >> "[Drąsus žmogus]"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6283&OId=3960

PAVADINIMAS: [Drąsus žmogus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vie­nas žmo­gus va­sa­ros lai­ke, be­si­gin­da­mas nuo mu­selių, vie­nu ypu už­mu­šė jų dvy­li­ką ant sa­vo kak­tos. Iš to žmo­ge­lis la­bai di­džia­vos. Pa­si­dir­bi­no len­te­lę su pa­ra­šu „Su vie­nu pa­mo­ja­vi­mu dvy­li­ką gal­vų už­mu­šiau“ ir ne­šio­jo ją prisi­ka­bi­nęs ant krū­ti­nės.
Vie­ną kar­tą at­si­ti­ko ka­ra­liui pa­ma­ty­ti žmo­gų su ta jo len­te­le kar­če­moj be­sė­dian­tį. Ka­ra­lius, pa­si­šau­kęs žmo­gų, sa­ko jam:
– Kad tu toks ga­lin­gas esi, tai eik ir už­mušk meš­ką ir du le­vu, ma­no ka­ra­lys­tėj ten ir ten gi­rioj esan­čius ir žmo­nes dras­kan­čius. Jei tu to ne­pa­da­ry­si, tai aš liep­siu tau gal­vą nu­kirs­ti. Juk tu tai pa­da­ry­ti ga­li, nes esi la­bai stip­rus, kaip tai ir pa­ra­šas ant ta­vo len­te­lės ro­do.
Ką da­ryt žmo­ge­liui – reik ei­ti tų le­vų ir meš­kos nu­žu­dy­ti. Ein mū­sų žmo­ge­lis, kin­kas pur­ty­dams, pir­miau­sia prie meš­kos. Užėjo jis prie jos gu­lyk­los iš pel­kės pu­sės ir ein ar­tyn, ša­kas lau­žy­da­mas, pūkš­da­mas, šnyp­šda­mas, ūž­damas, kad meš­ką iš gu­lio pa­kel­tų. Tas jam pa­vy­ko. Meš­ka, pa­ju­tu­si – žmo­gus, pa­šo­ko iš gu­lyk­los ir ėmė jį vy­tis (gin­tis). Žmo­gus – bėg­ti par pel­kę, meš­ka, pas­kui jo be­bėg­da­ma, nu­klim­po pel­kėje, ne­gal iš­ei­ti. Tad žmo­gus ei­na prie le­vų. Juos teip pat pa­ki­li­no ir bė­ga par ka­pus į kop­ly­čią. Le­vai jį ge­nas. Žmo­gus – drykt par at­vi­rą lan­gą į kop­ly­čią. Le­vai kaip šoks pas­kui jo – ir su­kri­to į kop­ly­čios skle­pą, ku­rio du­rys tuo­kart bu­vo atda­ros. Žmo­gus už­da­rė skle­po du­ris ir ein pas ka­ra­liaus ir sa­ko:
– Le­vus už­da­riau kop­ly­čios skle­pe, o meš­ką, nu­tvė­ręs už au­sų, įme­čiau į pel­kę. Pa­da­riau, ko no­rė­jai: ga­liu būti ra­mus.
Ka­ra­lius pa­siun­tė tar­nus pa­vei­zė­tų, ar vis­kas teip yra, kaip žmo­gus sa­ko. Tiems pa­tvir­ti­nus, gau­siai žmo­gų ap­do­va­no­jo.

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Antanas Bajorynas

FIKSAVIMO METAI: 1890

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dvarviečių k., Gaurės par., Raseinių aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 34-35. Nr. 9. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS:

Atgal