NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6537&OId=4102

PAVADINIMAS: [Vaikinas ir žvėrys]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Teip vie­nas bro­lis su se­se­ria, ku­riu­du dar ma­žu tė­vai bu­vo žmog­žu­džiams, to­je gi­rio­je gy­ve­nan­tiems, pa­ža­dė­ję, užau­gu­siu, neno­rė­da­mu tiems žmog­žu­džiams pa­tek­tie, ap­lei­do sa­vo tė­vų na­mus ir iš­ke­lia­vo, kur juos akys ves ir ko­jos neš. Pa­ke­lė­je, gi­rio­je pa­kly­dę, už­ėjo jie­du žmog­žu­džių na­me­lin, kur at­ra­do ant sie­nos ka­bant muš­kie­tą ir kar­dą, ku­riems tik pa­sa­kius: „šauk, kirsk“, pats šo­vė ir kir­to. Žmog­žu­džiams na­mon par­ėjus, tas kar­das vi­sus juos iš­kir­to, tik vie­nam ge­rai nenu­kir­to, ir jo gal­va ka­bo­jo. Ant ry­to­jaus bro­liui iš­ėjus gi­rion me­džiot, se­suo už­ėjo skle­pe dar pus­gy­vį tą žmog­žu­dį ir, jam pra­šant, pa­te­pus jį gy­dan­čiu ir gy­vuo­ju van­de­niu, iš­gy­dė jį ir, jį pas­kui pa­my­lė­jus, pa­si­ry­žo ir sa­vo bro­lį nu­žu­dy­tie.
Tuom tar­pu bro­lis, gi­rio­je me­džio­dams, pa­ti­ko le­vą bė­gant ir no­rė­jo jį šaut, o tas le­vas pra­kal­bė­jo:
– Tu ma­ne nešauk, aš, kai­po žvė­rių ka­ra­lius, bū­su su žvė­ri­m tau pa­gel­boj.
Nu­si­ve­dė jį tas le­vas pas to­kį me­dį ir lie­pė pa­si­da­ryt iš jo to­kią dūdu­tę, ant ku­rios už­dūda­vus, jis su vi­soms žvė­ri­mis at­bėg­siąs pa­gel­bon. Na­mon par­ėjus ir žmog­žu­džiui no­rint jau jį nu­žu­dy­tie, bro­lis už­dūda­vo – at­bė­go le­vas drau­ge su ki­to­mis žvė­ri­mis ir tą žmog­žu­dį in šmo­tus su­dras­kė. Pa­li­kęs sa­vo se­se­rį už nu­si­dė­ji­mą prie sie­nos pri­kal­tą, iš­ėjo jis to­lyn in svie­tą. Be­ai­da­mas už­ėjo jis to­kin ka­ra­liaus mies­tan, kur tuo­met, sma­kui jau vi­sas tos že­mės mer­gas su­ėdus, reng­ta vien­tur­tę ka­ra­liaus duk­te­rį iš­vež­tie. Kar­du nu­ka­po­jo sma­kui gal­vas ir pa­ną iš­gel­bė­jo. Bet, kal­bi­na­mas drau­ge su jąj va­žuot, at­sa­ko pail­sęs ėsąs ir at­si­gu­lęs už­mie­ga, ką pa­tė­mi­jęs ve­žė­jas nu­ker­ta jam gal­vą, no­ri tą pa­ną lai­mėt ir ves­tie. Tuom tar­pu žvėrys pa­bu­du­sios pa­ma­tė jų val­do­ną ne­gy­vą ėsant, to­dė­lei meš­ka siun­čia zui­ku­tį, kai­po iš vi­sų grai­čiau­sį, kad jis par­neš­tų gy­dan­čio ir gy­vo­jo van­dens, ir at­gy­do tą žmo­gų, kurs, pas ka­ra­lių at­ėjęs, jo duk­te­rį lai­mė­jo, o tą ve­žė­ją ant lau­žo su­de­gi­no.

PATEIKĖJAS: Karolius Matulaitis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Gražiškiai, k., Gudelių sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Gražiškių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 58-59. Nr. 35. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 148

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal