NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6590&OId=4141
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nuomones apie peklos baisybes, sūdo dieną suteikia ir teip vadinamiejie „Šventi balsai“ – giesmaitės, kurias ypačiai maži vaikai, bandą ganydami, iš omenies gied. Teip vienoje, nuo Aleksandro B. užrašytoje, sakoma:
Jėzau, grožybė ant svieto gyventi,
Ale negaliam peklos atsilenkti.
Užkeps ir lūpos, ir liežuvys,
Nieko prieš smertį n’atsakys.
Neatsipirksi auksais nė sidabrais,
Neužstatysi dvarų nė palocių,
Rašo prieš smertį dakratą,
Skirs dūšią nuo kūno latro.
Atskirs dūšelę nuo kūno kai avį,
Paleis į valią, o kur gausi vietą...
Ak, sunki mano ta diena,
Kad nieks į dangų neveda...
Žalčiai, gyvatės po žolynus lando,
Ir jos nežino, kas ten pekloj yra.
Ateis ir anoms ta diena,
Prarys jas pragars ne vieną.
PATEIKĖJAS: Aleksandras B.
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 123, Nr. 37
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas