NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7087&OId=4623 PAVADINIMAS: [Levas ir žmogus] ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA: Rankraštinė versija [Levas ir žmogus] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Kitą kartą žmogus kertąs miške medžius. Priėjęs levas sakąs:
– Padėk Dievs!
Žmogus sakąs:
– Tata bestija sako „padėk Dievs“.
Tas levas sakąs:
– Kirsk man su kirviu į kaktą...
Tas žmogus kad kirtęs, tai kirvis levui į kaktą sulindęs! Levas ir nuėjęs sav.
Šit po metų ir vėl jiedu susitinką, tas žmogus su tuo levu. Levas sakąs:
– Nu, žmogau, žiūrėk dabar man į kaktą, kur tu perniai prakirtai, – ar beyra koki žymė?
Žmogus pažiūrėjęs sakąs:
– Nėra nieko.
Levas sakąs:
– O tas tavo žodis vis man širdyj gul: tata, bestija sako „padėk Dievs“...
Levas griebęs tą žmogų ir suplėšęs.
Matai, kad žodis skaudesnis ir už smūgį.
PATEIKĖJAS: Kazimieras Tamašauskas FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas P.102. Nr. 94. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 14 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |