Knygadvario objektas "BsTB 13 103-95 Pasaka AT 159*+302 [Karalaitis ir žvėrys]" >> "[Karalaitis ir žvėrys]"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7088&OId=4624

PAVADINIMAS: [Karalaitis ir žvėrys]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vie­no ka­ra­liaus Frid­ri­ko sūnus, iš­ėjęs svie­tą pa­ma­ty­ti, pa­ke­lė­je „at­rond le­vą, zui­kį, ba­lon­dį, špa­ką ir skruzdį, ku­riej be­si­varžų ster­vu ir ne­gal pa­si­da­lyt“. Pa­ma­tę ka­ra­lai­tį, tie žvėrys pra­šo, kad jis „aniems pa­gal gal­vos pa­da­ly­tum“. Kara­lai­tis, iš­trau­kęs kar­dą, pa­ka­po­jo po šmo­tą pa­gal gal­vos: teip le­vui – daug, zui­kiui – ma­žiau, ba­lan­džiui – ma­žes­niai, špo­kui – dar ma­žes­niai, skruzdei – dar ma­žes­niai už vi­sus ir, pa­da­li­ni­mą at­li­kęs, ai­na sau to­liaus džiaug­da­ma­sis, jog liuo­sas li­ko, „bo cie­lą mislį tu­rė­ja, jog nu le­va pa­liks su­plė­šyts“. Už to­kį ge­rą pa­tar­na­vi­mą žvė­rys su­si­ta­rė tam ka­ra­liaus sūnui pa­dė­ka­vot ir lei­do­si jį vy­tis.
Per­si­gan­do di­diai ka­ra­lai­tis, iš­vy­dęs tuos žvė­ris at­bė­gant: iš bai­mės ne­ga­lė­jo to­liaus o nė žings­nį ženg­ti, misly­da­mas, jog anie at­si­ge­na dėl ne­tei­sin­go tos mė­sos pa­da­li­ni­mo. Tuo tar­pu le­vas vi­sų pir­mu pra­dė­jo, anam pri­siar­ti­nęs, dė­ka­vo­ti.
„– Aš, – sa­ka, – esu žvie­ris dik­tas už vi­sus žvie­ris, ali tu rei­ka­lin­ga­mi čiesi bū­si 12 kar­tų dik­tes­nis.
Zui­kis viel:
– Aš esu žvie­ris spraunus, ali tu rei­ka­lin­ga­mi čiesi bū­si 12 kar­tų spraunes­nis.
Ba­lan­dis teip kal­bie­ja:
– Aš esu paukš­tis grei­tai la­kio­jįs, ale tu rei­ka­lin­ga­mi čiesi bū­si 12 kar­tų grei­tes­nis la­kio­ji­mi.
Špa­kas teip di­e­ka­vo­ja:
– Aš esu paukš­tis pui­kus ir pui­kiai gie­i­dįs, ali tu sa­va rei­ka­lin­ga­mi lai­ki bū­si 12 kar­tų pui­kes­nis ir 12 kar­tų pui­kiau gie­jdo­si.
Skruz­dis teip die­ka­vo­ja:
– Aš esu va­bals ma­žus, ali tu rei­ka­lin­ga­mi čiesi bū­si 12 kar­tų už mu­ni ma­žes­nis.“
Teip pa­dė­ka­vo­ję žvė­rys per­si­sky­rė, o ka­ra­lai­tis, vė­liaus ga­lė­da­mas pa­si­verst in tuos žvė­ris ir to­kias do­va­nas tu­rė­da­mas, pa­si­nau­do­jo iš to įvai­riuo­se sa­vo gy­ve­ni­mo rei­ka­luo­se.

FIKSUOTOJAS: Simonas Daukantas

FIKSAVIMO METAI: 1835

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.103. Nr. 95. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 477

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 1

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Iš S. Daukanto rankraščio „Pasakas massiu suraszitas 1835 metuse apigardosi Kretių, Palongos, Gundenės“

Atgal