NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7731&OId=5127
PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Šįmet, 1900, tuoj po Velykų mano kaimynė Stanaitienė atnešė pas mane ir rodo tris skudurus (škarmalus) ir klaus manės: „Bene pažįsti, kano tie būtų, – ar ne Tamašaucko? Aš tuos radau savo darže su sąšlavom atneštus“. Sakau: „Nepažįstu!“ – „Mat, – sako, – kokie tai žmonys! Užtai mes jų vištų jau seniai seniai katrą metą vasarą niekaip ir niekaip negaliam iš to daržo atsiginti. Ką tik mes ten pasėjam – ar pupas, ar bulbes, ar miežius, ar kitus javus, – vis jų vištos nules ir nules. Jau seniai mums viens žmogus sakė, kad tai asąs apleidims...“ – Tai kaipgi ten apleisti?“ – klausiau. „Jis gi, matai, Velykų rytą prieš saulės tekėjimą iššlavęs aslą, kur tas šiukšles nunešęs pabarsto, tai iš tos vietos jų vištų nebeatginsi, jos ten eis ir eis“. – „Tai kasžin“, – aš sakau. Ji: „Aha, tikra teisybė! Mums jau seniai tas žmogus sakė (nepasakė, kas), kad ir žvirbliais gal apleist, kur kas nor“. – „Nu nu, kaipgi teip galėtų?“ – aš. Ji: „Gi reikią su kokia palkele Velykų rytą anksti, prieš saulės tekėjimą išbarškyt po pastoges ir baidyt visus žvirblius, ir tą palkelę į kano nori kviečius, nors į lauko galą nunešęs, įmesi, tai jau tenai tie žvirbliai ir lėks, nebeatsigins par visą vasarą... Aha, mums tas žmogus sakė, kad viens kur tenai teip negalėjęs ir negalėjęs savo kaimynų vištų atsiginti iš pakluonių: ką tik jis tenai pasėjąs, vis nulesančios ir nulesančios katrą metą. Teip jis vieną metą Velykų rytą labai anksti nuėjęs tyčiai pasaugot. Šit jo kaimynas da su tamsa ir beatnešąs šiukšles ir vištas, į maišą susikišęs, ir pakratęs viską ant jo dirvos. Tas kai šokęs, greibęs tuoj su vėzdu ir išmušęs visas tas jo vištas. Teip da buvę tamsu, kad tos vištos nemačiusios nė kur bėgti“. Ji rodė ir kitiems po mūsų sodžių tas skiauteles, kalbėdama tą pačią kalbą. Aš aiškinau, kad tai antra tikyba rados mūsų sodžiuj: senoji – kas ein į bažnyčią Velykų rytą, naujoji – kas ruošias su šiukšlėm, vištom ir žvirbliais po namus.
PATEIKĖJAS: Stanaitienė
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 226, Nr. 132
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 132, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: LMD I 1060(827): kaimynka vietoj kaimynė; skarmaliukus vietoj skudurus (škarmalus); niekaip negaliam ir negaliam vietoj niekaip ir niekaip negaliam; nėra – ar bulbes; asą vietoj asąs; iššlavęs vietoj iššlavęs aslą; nebeatsiginsi vietoj nebeatginsi; išbaidyt vietoj baidyt; laukugalą vietoj lauko galą; negaliąs ir negaliąs vietoj negalėjęs ir negalėjęs; nėra žodžio da; skiautis vietoj skiauteles; ir kalbėjo vietoj kalbėdamas; užbaigiama: (Tiek Trumpaičiuos 1900.)