NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7905&OId=5215
PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Einą piningai yra. Kas tokį įgauna, tai tam gerai: išlaidei jį, nusipirkai bel ką, greibk į kišenį – ir vel pinings pas tave. Gali pirkti ir pirkti par dienų dienas, o tas pinings vis pas tave ir pas tave. Kad ir nebenorėtum, kad jis pas tave sugrįžtų, bet nebegali nusikratyti, ir gana. Pryžodis: „Nebegal atsikratyti kai pikto piningo“. Tai tokį piningą [ne]norėdams turėt pas save, reikia nunešti kur į kokią marmalynę arba iš savo laukų par sieną (par rubežių) mesti ir nebežiūrėti, kur nukris.
Kiti sako, kad, atgal atsisukus, į užpakalį mesti ir eiti namo atgal nežiūriant, o kad tik atsižiūrėsi – ir vel bus pas tave.
PATEIKĖJAS: Galinskas
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1900-1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Beržėnai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 237, Nr. 215
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 215, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas