NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7922&OId=5226
PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
LMD I 1063 rankraštinis variantas
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Kad nori, ka zuikiai vestųs šaudyti. Kitą kartą vienam labai vedas, o antram ne, tai tas prašąs ir prašąs, kad jam tą štuką pasakytų. O tas jam vis meluojąs – gaudinėjąs. Tai sakąs: „Tavo šunies nosį įkišk į mano skaliko (gončo) snukį“, – tai kitaip kaip. Šis viską padarąs, ką tas žinovas liepiąs, o jam kaip nevedas, teip nevedas, ir gana. Ant galo užsispyręs kietai, kad jam pasakytų, ir tiek. Tas žinovas sakąs: „O kad tu nedarysi teip, kaip tav liepsiu?“ – „Viską darysiu, ką tik sakysi“. – „Nu, tai gerai. O kad nedarysi, tai aš tave nušausiu“. Nusivedęs į mišką, pralupęs medyj luobą ir įstatęs kumonikantą ir sakąs: „Šauk! O jei tu į tą nešausi, tai aš į tave“. Tas, ištiesęs muškietą, žiūriąs, kad kruvins kumonikantas, o velniuks raits zuikį už ausų nusitvėręs ten pat beturiąs. Šis greit pamislijęs, atsisukęs į savo mokytojį, paukš ir nušovęs. Daugiaus nuėjęs pas kuningą pasisakęs. Kunings liepęs ten pat duobę iškast ir pakavot. Sakąs: „Šunim buvo, šunim ir paliko“. O tą kumonikantą kunings parsinešęs namo.
Kiti sako: kad mūką ant kryžiaus paršauną, tai tiem vedas zuikiai šaudyt.
Bet vokiečiai, į Rygą nuvežus, tokius zuikius pažįsta. Tie zuikiai asą apsiverkę ir vis ašaros bėgančios. „Ja, – saką, – tas yr ar velniu nušautas“.
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1900-1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 238, Nr. 223
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 223, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas