NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7973&OId=5255
PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
LMD I 1063 rankraštinis variantas
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Naujų metų naktyj par pat dvyliktą – kiti sako: dieną par pat sumą – juodą katiną labai suvirinti – teip, kad vieni kaulai bebūtų. Pasistatyti zerkolą, užsidegti žvakę ir imstyt po vieną kaulelį iš to katilo, įsikąsti į dantis ir žiūrėti į tą zerkolą. Kad matysies pats save, tai tas negers, tą dėt į šalį ir visus, kas tokie bus, į krūvą. Bet kad atrasi vieną tokį, kad įsikandęs žiūrėdams į zerkolą pats savės nematysi, tai tas bus tav gers, tą sav kavok. Kad tą kauliuką turėsi, tai gali eit, kur nori, tai nieks niekur tavės nebematys.
PATEIKĖJAS: Stanislovas Dovydaitis
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1900-1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaitėliai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 242, Nr. 246
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 246, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB 12 šaltinis.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas