NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8442&OId=5662
PAVADINIMAS: Sakmė, tekstas redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Pakuršyj (už Joniškės) buvęs dikts vyrs, pavarde Gerbenis. Jis karčemoj vieną kartą gerai atsigėręs ir, eidams namo, sakąs:
– Tai dabar, dėku ponui Dievui, asu teip tvirts, kad ir velnį pasitikčia, galiu eit ristis.
Buvusios geros išvakarės. Nuėjęs į lauko galą ir susitikęs tokį laibą, aukštą, tas ir vadinąs:
– Eikš pasirist!
Šis tuoj į glėbį. Parmetąs, sulamdąs – tas ir vel atsikėlęs šokąs. Ir teip po kiek kartų jiedu ritęsys ir ritęsys. Jau šiam ir pagirios iš galvos išdulkėję. Matąs, kad čia jam greit galo nebebus, – sakąs:
– Ponediev, padėk, Motina Švenčiausia ir visi šventiejie! Eikš gi tu, prakeikta dvasia! Argi aš tavės neužveiksiu?!
Tas ir nebeeinąs, sakąs:
– Kam gi tu su teip daug eini? Eikšę viens ant vieno, kaip ir pirma.
PATEIKĖJAS: Mateušas Tadeušas Slančiauskas (tėvas) M. Slančiausko pastaba: „Sakę kitą kartą pakuršiečiai pas mano tėvą, o jis da jauns buvęs".
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1901-1910
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pakuršėniai, k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 155, Nr. 31
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 31 (Mato Slančiausko I pluoštas)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas